F. Kishida yra paskutinis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Rusijos užpultoje Ukrainoje, ir buvo vis labiau spaudžiamas nuvykti į Kyjivą, Japonijai planuojant gegužę surengti šios šalių grupės viršūnių susitikimą.
Jis ne kartą sakė, kad vizitas Ukrainoje svarstomas, bet, kaip pranešta, rimta kliūtis buvo saugumo ir logistiniai iššūkiai.
Pirmadienį F. Kishida lankėsi Indijoje ir turėjo sugrįžti į Tokiją, bet nuskrido į Lenkiją, kur, kaip sakoma pranešimuose, įsėdo į traukinį ir nuvyko į Ukrainą.
Jis išreikš „pagarbą Ukrainos žmonių drąsai ir atkaklumui“, pasiūlys „Japonijos ir Japonijos pirmininkaujamo G-7 solidarumą ir tvirtą paramą Ukrainai“, nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Trečiadienį F. Kishida turėtų vėl atvykti į Lenkiją viršūnių susitikimui, o ketvirtadienį sugrįžti į Tokiją, nurodė ministerija.
Iš pradžių naujienas apie vizitą paskelbė Japonijos žiniasklaida, įskaitant nacionalinį transliuotoją NHK, kurio reporteriai Lenkijoje nufilmavo premjero automobilį Peremislio mieste. Iš jo užsienio lyderiai traukiniu važiuoja į Ukrainą.
Vasario mėnesį į Ukrainą netikėtai nuvykus JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), F. Kishida liko vienintelis G-7 lyderis, dar nesilankęs Kyjive.
Japonijos pareigūnai, kaip pranešama, nerimavo dėl premjero vizito saugumo. Dabar F. Kishida tapo pirmuoju nuo Antrojo pasaulinio karo Japonijos premjeru, apsilankiusiu aktyvioje karo zonoje.
Jis Kyjive lankosi tokiu metu, kai į Rusiją vizito yra nuvykęs Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Rusijos karas Ukrainoje yra svarbus kinų lyderio derybų su Vladimiru Putinu klausimas.
Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir remia Kyjivą.
Tokijas taip pat žengė neįprastą žingsnį ir nusiuntė gynybinės įrangos Ukrainai, be to, pasiūlė prieglobstį pabėgėliams.
Tačiau Japonija nepasiūlė karinės paramos, nes pagal jos pokario konstituciją šalies kariniai pajėgumai gali būti tik gynybinio pobūdžio.
Pernai F. Kishida įspėjo, kad „Ukraina šiandien gali būti Rytų Azija rytoj“, augant susirūpinimui, kad Kinija gali įsiveržti į savarankišką demokratinį Taivaną.
Japonijai peržiūrint savo gynybos politiką, vyriausybė gruodžio mėnesį tiesiai įspėjo, kad Kinija kelia didesnį nei bet kada strateginį iššūkį šalies saugumui. Tokijas išsikėlė tikslą iki 2027 metų padvigubinti išlaidas gynybai iki NATO standartinių 2 proc. BVP.
Gegužę Japonijos Hirošimos mieste įvyks G-7 viršūnių susitikimas ir pranešama, kad F. Kishida svarsto galimybę pakviesti V. Zelenskį.
F. Kishida pastarosiomis dienomis vykdo intensyvią diplomatiją – Tokijuje priėmė Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk-yeolą (Jun Sukjolą) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), o paskui nuvyko į Naująjį Delį deryboms su Indijos premjeru Narendra Modi (Narendra Modžiu).
