Plieno ir aliuminio importo muitai – atitinkamai 25 ir 10 proc. – turėjo įsigalioti antradienį, pasibaigus ES, Kanadai, Meksikai ir kitiems JAV sąjungininkams kovo mėnesį nustatytos laikinosios išimties terminui.

Europa pasirengė įvesti atsakomuosius muitus iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir burboną, tačiau jų kol kas neprireiks, nes bus tęsiamos derybos.

Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpo administracija „pratęsia derybas su Kanada, Meksika ir Europos Sąjunga galutiniam 30 dienų laikotarpiui“.

JAV prezidentas pareiškė, jog „spręsti grėsmės nacionaliniam saugumui problemą“, kurią kelia šių metalų importas, „būtina ir tinkama tęsiant šias diskusijas ir pratęsiant šioms šalims nustatytą laikinąją išimtį“.

JAV taip pat paskelbė, jog baigė rengti prekybos susitarimą su Pietų Korėja, į kurį įtrauktos kelios Seulo padarytos nuolaidos, taip pat šios šalies plieno eksporto kvota.

Vašingtonas yra parengęs „principinius susitarimus“ su Argentina, Australija ir Brazilija, „kurių detalės netrukus bus galutinai suderintos“.

„Derybose su visomis šiomis šalimis administracija daugiausia dėmesio skiria kvotoms, kurios padės apriboti importą, užkirsti kelią perkrovimui ir užtikrinti nacionalinį saugumą“, – nurodoma Baltųjų rūmų pranešime.

D. Trumpo administracija prekybos partneriams yra pareiškusi, kad jie privalo padaryti nuolaidų, tačiau Europos Sąjunga paskelbė, jog derėsis tik po to, kai bus visam laikui atleista nuo muitų.

Sprendimas pratęsti išimties taikymą Kanadai ir Meksikai nebuvo netikėtas, nes Meksikas, Otava ir Vašingtonas tęsia Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) peržiūrą. 2017 metais Jungtinės Valstijos iš Kanados importavo plieno ir aliuminio už daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių, o iš Meksikos – už 3 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau dėl išimties pratęsimo ES būta abejonių.

Trys didžiausi ES ūkiai – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – savaitgalį surengė skubias derybas ir Prancūzijos prezidentūra vėliau pranešė, jog buvo sutarta, kad „ES turi būti pasirengusi imtis veiksmų“, jeigu Vašingtonas visgi nustatys naujuosius muitus.

D. Trumpas praėjusią savaitę susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Marconu (Emanueliu Makronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, tačiau nedavė suprasti, ar Europos Sąjungą, kuri pernai į JAV rinką eksportavo plieno ir aliuminio už daugiau kaip 7,7 mlrd. JAV dolerių, planuojama atleisti nuo naujųjų muitų.

Vokietija praėjusią savaitę pareiškė mananti, kad Vašingtonas muitus pradės taikyti gegužės 1-ąją, nors D. Trumpo ekonomikos patarėjas ketvirtadienį užsiminė, kad ES gali būti padarytos tam tikros nuolaidos.

„Labai svarbu, kad mūsų draugai, kurių yra tiek daug, padarytų tam tikrų nuolaidų dėl prekybos praktikos, muitų ir mokesčių“, – interviu CNBC pareiškė Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Larry Kudlow (Laris Kadlou).

Briuselis D. Trumpo sprendimo atidėti muitų įvedimą kol kas nekomentavo.

Tuo tarpu JAV rinkose platesnio prekybos karo perspektyva sukėlė nerimą. Investuotojams spėliojant, kokių veiksmų D. Trumpo administracija imsis dėl naujųjų muitų, pirmadienį smuko visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai.