Būtent jo išaiškinimai, remiantis JAV konstitucija, pasaulyje sukūrė precedentą homoseksualų santuokų įteisinimui, abortų legalizavimui bei kitiems visuomenės ginčus ir toliau keliantiems klausimams. Kokios pozicijos tokiais klausimais laikosi teismas dažniausiai priklauso nuo to, kurie – respublikonų ar demokratų prezidento – skirti teisėjai sudaro daugumą JAV Aukščiausiajame teisme. Ir Jungtinių Valstijų rinkimus laimėjus Hillary Clinton pirmą kartą per beveik 50 metų istoriją JAV Aukščiausiasis teismas gali smarkiai pakrypti į liberaliąją pusę.

„Jaučiu, kad šiuo mūsų šalies istorijos momentu labai svarbu, kad mes nepanaikintume vedybų lygybės, kad nepakeistume „Roe prieš Wade“ sprendimo“, – kalbėjo demokratų kandidatė į JAV prezidento postą H. Clinton.

„Roe prieš Wade`ą“. Pasaulyje nedaug valstybių, kur kandidatui į prezidentus paminėjus Aukščiausiojo teismo bylos pavadinimą rinkėjai žinotų, apie ką kalbama. Bet Jungtinėse Valstijose, tapusiose pasauliniu „teisės valdžios“ principo švyturiu, bylų pavadinimai simbolizuoja dešimtmečius besitęsiančius visuomenės ginčus.

"Roe prieš Wade`ą“ – 1973-ųjų JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriuo šalyje legalizuoti abortai, iki tol kriminaliniu nusikaltimu laikyti 46-iose valstijose, bet tuomečiu Aukščiausiojo teismo verdiktu įvardyti kaip esminė moters teisė, garantuojama Jungtinių Valstijų konstitucijoje.

Aštuonioliktojo amžiaus konstitucijoje apie abortą, žinoma, nieko nešnekėta, tai vedinys iš 14 konstitucijos pataisoje įtvirtino asmens laisvės principo. Moteris pati turi spręsti, ar nutraukti savo nėštumą, ir valstija jai negali to uždrausti ar jos už tai bausti. Tokiu būdu 1973-iaisiais abortas iki trijų mėnesių JAV tampa nebebaudžiamas. Tai, kas yra moters kūne, yra pačios moters reikalas, sako sprendimą palaikanti pusė.

Tačiau šis sprendimas neišvengiamai susijęs su apibrėžimu, kada tampama žmogumi. Todėl tie, kurie netiki, kad skirtumą tarp žmogaus ir ne žmogaus galima išmatuoti mėnesių ar dienų tikslumu, nuo pat tų pačių 1973-ųjų kasmet Vašingtono konstitucijos aveniu žygiuoja nepritardami Konstitucinio teismo sprendimui. Jų nuomone – kiekvienas abortas yra nužudymas, tad jei valstybė baudžia žmogžudystę, tuomet 1973-ųjų konstitucinio teismo sprendimas – legalizavimas nužudymo žmogaus, kuris tam net negali pasipriešinti.

Iš esmės abi pozicijos reiškia ne tik fundamentalų skirtumą tarp požiūrio į žmogaus pradžią ir jo gyvybės kontrolę, bet ir nesutarimą, kokį vaidmenį sprendžiant tokio pobūdžio klausimus turi turėti valstybė.

Konservatyviąja laikoma pusė mano, kad valstybė turi kištis į moralės sritį, liberalioji – nori palikti moralinio apsisprendimo teisę pačiam žmogui. Tačiau žmogus – dažnai sau pačiam prieštaraujanti būtybė.

1973-ųjų „Roe prieš Wade`ą“ bylos dalyvė, tuo metu 21-erių Norma McCorvey, kurios teisinis slapyvardis ir buvo Roe, siekė aborto tuo metu jį draudusiame Teksase, bet po savo bylos, kuomet abortai buvo legalizuoti visose Valstijose, įvardijo tuometį savo siekį kaip didžiausią gyvenimo klaidą ir vėliau tapo aktyvia abortų draudimo aktyviste.

Tokį žmogų nuo savo klaidų apsaugoti gali valstybė, aiškiai įtvirtinanti, kas teisinga, o kas ne, pasakytų konservatyvūs Aukščiausiojo teismo teisėjai ir tokių teisme nuo 1971-ųjų buvo dauguma. Konservatorius į devynių teisėjų teismą visada skiria respublikonų prezidentas, liberalus – demokratų šalies vadovas, ir nors kartais pasirodo, kad respublikonų paskirtas teisėjas yra smarkiai liberalus, kaip Roe prieš Wade`ą išvadą parašęs Haris Blackmun`as.

Galima H. Clinton pergalė prezidento rinkimuose veikiausiai pirmą kartą per beveik 50 metų sudarytų sąlygas Jungtinių Valstijų Aukščiausiajame teisme dominuoti liberalams. Šiuo metu aukščiausiasis teismas nepilnas. Vietoj mirusio vieno konservatoriaus Baracko Obamos skirtas nuosaikesnis atstovas iki šiol nepatvirtinamas respublikonų dominuojamame senate, šiems vis laukiant respublikonų prezidento, kuris atšauktų liberalo skyrimą. Tačiau laimėjus H. Clinton, ji galėtų pasiūlyti dar liberalesnį teisėją, taip pastūmėdama teismą į kairę.

Aukščiausiojo teismo teisėjai savo pareigas eina iki gyvos galvos, tačiau trims dabartiniams teisėjams – apie 80 metų, tad jei kito prezidento vadovavimo metu visi trys paliktų šį pasaulį, o prezidente būtų H. Clinton, galutinė teismo sudėtis galėtų tapti 6 liberalai prieš 3 konservatorius ir toks pokytis galėtų reikšti esminį pasikeitimą teismo nuomonėje mirties bausmės Valstijose, kalinimo vienutėse, abortų ribojimo, imigracijos, rinkimų klastojimo, lytinės tapatybės, internetinio privatumo ir kitais klausimais.

Teisės valdžios principas, laikomas viena iš esminių demokratijos sąlygų, reiškia, kad tai, kas teisėta, demokratijoje dažniausiai laikoma ir teisinga. Tad JAV Aukščiausiojo teismo precedentai vėliau banga nusirita per visą Vakarų pasaulį ir, galų gale, neišvengiamai tampa aktualiais ir Lietuvoje.

2017-ųjų pradžioje JAV Aukščiausiasis teismas turėtų spręsti bylą, kuri veikiausiai nustatys precedentą translyčių asmenų naudojimuisi mokyklų tualetais Valstijose.

B. Obamos administracija teigia, kad mokyklos turėtų leisti savo mokiniams eiti į tualetus tos lyties, kuria vaikas jaučiasi, net jei pagal gimimą yra priešingos. Tačiau iki šiol keliolika valstijų ribojo tokį sprendimą. Jei aukščiausiasis teismas išaiškintų, kad toks ribojimas nekonstitucinis, tai sudarytų precedentą liberaliau spręsti klausimus susijusius su lytimi, traktuojant ją kaip pasirenkamą, o ne įgimtą tapatybę. Prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, teismas veikiausiai liktų konservatyvus, tačiau šiuo metu respublikonų kandidatas beveik penkiais procentais atsilieka nuo demokratės.