Pentagono vadovo teigimu, JAV prireikus galėtų atsiųsti daugiau karių iš Amerikos šio regiono gynybai pastiprinti dėl bet kokių galimų grėsmių iš Rusijos.

Su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku surengtoje spaudos konferencijoje L. Austinas sakė, kad pagal planus nuolat rotuoti karius į Baltijos valstybes tikriausiai bus siunčiami kariai iš JAV brigadų Rumunijoje ir kitose Europos dalyse, tačiau „taip pat galime atsiųsti karių iš Jungtinių Valstijų“.

L. Austinas yra pirmasis per beveik tris dešimtmečius Latvijoje apsilankęs JAV gynybos sekretorius. Jo vizitas akcentuoja didėjančią Rusijos pašonėje esančių Baltijos šalių svarbą. Rusijai užpuolus Ukrainą šios šalys nerimauja, kad gali tapti kitomis Maskvos agresijos aukomis. Pentagonas nurodė, kad praėjusį kartą JAV gynybos sekretorius Latvijoje lankėsi 1995-aisiais – tai buvo Williamas Perry (Viljamas Peris).

A. Pabrikas reporteriams sakė, kad svarbiausi jo prioritetai yra gauti daugiau JAV karinių instruktorių ir konsultantų. Anot jo, kad galėtų ginti savo šalį, latvių kariams reikia kasdienio „rimto mokymosi“, be to, Latvijai reikia papildomos JAV finansinės paramos naujai karinei įrangai pirkti ir oro bei pakrančių gynybai stiprinti.

Per dvi dienas trukusius susitikimus L. Austinas ne kartą pakartojo, kad Amerika įsipareigojusi padėti regionui gintis. Antradienį jis susitiko su JAV kariais, įskaitant sąjungininkų pajėgas instruktuojančios Saugumo pajėgų pagalbos brigados (SFAB) narius. Trečiadienį jis sakė, kad numato tolesnį SFAB darbą Baltijos šalyse.

L. Austino vizitas surengtas Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis šeštą mėnesį, Maskvos pajėgoms toliau darant lėtą pažangą, bet taip pat susiduriant su dažnėjančiomis ukrainiečių pajėgų kontratakomis Rusijos okupuotose Pietų Ukrainos dalyse. Ukraina taip pat stengiasi sulaikyti Kremliaus pajėgas rytiniame Donbaso regione.

Padėtį Ukrainoje galėtų eskaluoti antradienį nugriaudėję galingi sprogimai vienoje rusų oro pajėgų bazėje aneksuotame Kryme. Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad Sakų bazė prie Juodosios jūros buvo apšaudyta, ir tvirtino, kad ten sprogo aviacijos sprogmenys. Tačiau ukrainietiškuose socialiniuose tinkluose intensyviai spėliojama, kad į bazę galėjo pataikyti ukrainiečių paleistos ilgo nuotolio raketos.

Trečiadienį per susitikimus su Latvijos lyderiais, tarp jų prezidentu Egilu Levitu, L. Austinas pažadėjo tvirtą Amerikos įsipareigojimą palaikyti Baltijos šalių regioną bet kokios Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Stiprinsime savo rotacinį dislokavimą regione ir intensyviau treniruosimės su savo sąjungininkėmis Baltijos [šalimis], kad pasiųstume dar aiškesnę žinią, jog esame pasiruošę kautis šiame regione“, – sakė L. Austinas trečiadienį ryte prasidedant jo susitikimui su Latvijos premjeru Arturu Krišjaniu Kariniu.

Spaudos konferencijoje A. Pabrikas pripažino susirūpinimą dėl grėsmės iš kaimyninės Baltarusijos, Rusijos sąjungininkės. Jis sakė nelaikantis Baltarusijos nepriklausoma valstybe – jo nuomone, tai tik Rusijos dalis. Pasak ministro, Latvija nuolat susirūpinusi dėl grėsmės prie šios sienos ir atidžiai ją stebi.

Siekdama nuraminti NATO sąjungininkes, stiprinti mokymą, intensyvinti pratybas ir nukreipti dėmesį į Aljanso rytinį sparną, Amerika Europoje papildomai dislokavo 20 tūkst. savo karių ir dabar jų čia turi apie 100 tūkstančių. Maždaug 500 šių karių dislokuota Latvijoje, kur iki gruodžio JAV kontingentą sudarė 100 karių.

Kovo mėnesį, netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, NATO pradėjo aiškintis, kaip geriausia pastiprinti rytinio sparno gynybą Estijoje Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir iki Bulgarijos bei Rumunijos prie Juodosios jūros.

„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – tuo metu sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ore: daugiau sąjungininkių karo lėktuvų ir stipresnė integruota oro ir priešraketinė gynyba. Jūroje: lėktuvnešių smogiamosios grupės, povandeniniai laivai ir daug nuolat dislokuojamų karo laivų“, – kalbėjo NATO vadovas.

L. Austinas iš pradžių apsilankė Lielvardės oro pajėgų bazėje, kur jis ir A. Pabrikas susitiko su amerikiečių ir latvių kariais. Stovėdamas viename angare priešais sraigtasparnį „Black Hawk“ A. Pabrikas tiesiai pasakė L. Austinui ir kariams, kad „jei kas nors nutiks prie sienos, mes pasirengę mirti“.

L. Austinas patikino A. Pabriką ir karius, kad „jei kas nors nutiks ir... bus iškelta abejonių ar iššūkių dėl Latvijos suverenios teritorijos, mes būsime čia ir dirbsime su savo partneriais“.

NATO karius savo rytiniame flange pradėjo dislokuoti tik Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą. Iki praėjusių metų pabaigos Baltijos valstybėse ir Lenkijoje rotaciniu principu buvo dislokuota tik maždaug 5 tūkst. Aljanso karių.

Dabar NATO sako, kad padidinta parengtis galioja šimtams tūkstančių karių, įskaitant 100 tūkst. Europoje dislokuotų amerikiečių karių ir 40 tūkst. tiesiogiai NATO pavaldžių karių su maždaug 150 laivų ir panašiu orlaivių skaičiumi.

Latvija šiuo metu taip pat imasi veiksmų savo gynybai stiprinti. Ryga planuoja po daugiau kaip 15 metų pertraukos grąžinti visuotinę karo tarnybą vyrams, o moterys galės tarnauti savanoriškai. Šaukimas galėtų prasidėti jau kitais metais.