Pentagono vadovas taip pat užsiminė, kad dalis amerikiečių karių gali pasilikti Sirijoje esančių naftos telkinių apsaugai, tačiau, pabrėžė jis, sprendimas dėl to dar nėra priimtas.

Jungtinės Valstijos praeitą savaitę paskelbė patraukiančios 1 000 karių iš Sirijos šiaurės rytų. Toks sprendimas priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Turkija pradėjo karinę operaciją prieš anksčiau Vašingtono remtus kurdų Liaudies savigynos dalinius (YPG), kuriuos Ankara laiko teroristine grupuote.

Šis žingsnis išprovokavo stebėtojų ir net JAV prezidento Donaldo Trumpo respublikonų partijos narių pasipiktinimą, kurie staigų amerikiečių karių patraukimą įvertino kaip kurdų, padėjusių JAV kovoti su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais, išdavystę.

Kalbėdamas NATO misijos „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“) būstinėje Kabule, M. Esperis patikino, kad Amerika išlaiko „ilgalaikį įsipareigojimą“ Afganistanui, į kurį Vašingtonas įsiveržė 2001 m., siekdamas nuversti Talibano valdžią, ir pažymėjo, jog Jungtinių Valstijų politikos kryptis šioje šalyje yra visai kitokia nei Sirijoje.

„Visi šie dalykai turėtų užtikrinti mūsų afganų sąjungininkus, kad jie neturėtų interpretuoti mūsų veiksmų Sirijoje kaip tokius pat veiksmus Afganistane pranašaujančiu dalyku“, – sakė M. Esperis.

Pabrėždamas JAV ryžtą pasilikti Afganistane, M. Esperis tvirtino, kad šalis vis dar susiduria su „terorizmo pavojumi, kuris atsirado „Al-Qaeda“ forma, ir dabar yra Talibane, ISIS-K ar kitose grupuotėse“.

ISIS-K yra „Islamo valstybės“ atšaka Afganistane trumpinys.

JAV ir Talibanas rugsėjį buvo beveik pasirašę susitarimą dėl dalies amerikiečių karių atitraukimo iš Afganistano mainais už talibų pažadus užtikrinti saugumą šalyje. Vis dėlto derybos žlugo, kai D. Trumpas paskelbė jas „mirusiomis“ po Talibano atakų, kurios pražudė, be kitų, ir JAV karį.

Sirijos naftos telkinių sargyba

Kalbėdamas apie Siriją, M. Esperis tvirtino, kad JAV karių patraukimas iš šalies truks „savaites, o ne dienas“, ir užsiminė, jog dalis karių gali būti dislokuoti miestuose netoli naftos telkinių, taip užkertant kelią galimoms IS ar kitų grupuočių atakoms, siekiant perimti telkinių kontrolę.

„Turime karių Šiaurės rytų Sirijos miestuose šalia naftos telkinių. Šie kariai dabar nėra pasitraukimo fazėje. Dėl šių galimybių sprendimo dar nepriėmiau. Yra dalykų, kuriuos norėtume pristatyti prezidentui“, – kalbėjo JAV gynybos sekretorius.

JAV ir NATO pajėgoms Afganistane vadovaujantis generolas Scottas Milleris tikino, kad pastaraisiais metais amerikiečių karių kontingentas karo nusiaubtoje šalyje sumažėjo 2 tūkst.

„Dirbdami su savo partneriais Afganistane, mes visada siekiame optimizuoti pajėgas. Šios optimizacijos rėmuose, be visuomenės žinios, pastaraisiais metais sumažinome savo pajėgas 2 tūkst. karių“, – sakė S. Milleris.

Tiesa, karių kontingento mažinimas nesusiję su galimu susitarimu su talibais.

JAV pajėgų Afganistane atstovas pulkininkas Sonny'is Leggettas tikino, kad šiuo metu Afganistane dislokuota apie 13 tūkst. JAV karių.

Deryboms su Talibanu vadovaujantis JAV specialusis įgaliotinis Zalmay'us Khalilzadas anksčiau susitiko neformaliems pokalbiams su Talibano atstovais Pakistane, tuo sukeldamas viltis, kad Vašingtonas siekia atnaujinti derybas. M. Esperis patvirtino remiantis politinį susitarimą.