Kuba ir Jungtinės Valstijos pirmadienį oficialiai atnaujina diplomatinius santykius, o abiejų šalių sostinėse vėl atsidarys jų ambasados, Vašingtonui ir Havanai siekiant užbaigti nuo Šaltojo karo laikų dešimtmečius tvyrojusį priešiškumą.

Šis istorinis posūkis, įamžinantis itin svarbų JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) užsienio politikos pasiekimą, įvyko stulbinamai greitai – praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai abi šalys susitarė pagerinti ryšius ir laikyti viena kitą lygiateisėmis partnerėmis.

Vašingtonas akivaizdžiai pripažino, kad nepasiteisino jo pastangos pasiekti pokyčių komunistinio režimo griežtai kontroliuojamoje Kuboje, taikant izoliaciją ir prekybos suvaržymus, todėl buvo nuspręsta, kad tiesioginiai ryšiai su Havana yra geresnis būdas skatinti ją artėti prie demokratijos bei klestėjimo.

Pirmąkart nuo 1961 metų Kubos vėliava bus iškelta virš neseniai renovuotos Kubos ambasados Vašingtone, esančios netoli Baltųjų rūmų.

Baltai ir mėlynai dryžuota vėliava su raudonu trikampiu ir balta žvaigžde taip pat vėl atsiras tarp kitų šalių vėliavų, iškeltų virš įėjimo į Valstybės departamento pastatą JAV sostinėje.

Pirmadienį numatytas dar vienas istorinis įvykis: JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) oficialiai priims savo kolegą iš Kubos Bruno Rodriguezą (Bruną Rodrigesą), o po diplomatų susitikimo, 13 val. 45 min. vietos (20 val. 45 min. Lietuvos) laiku, bus surengta jų bendra spaudos konferencija.

Anksčiau pirmadienį B.Rodriguezas vadovaus ceremonijoje, per kurią Kubos interesų biuras įgis visavertės ambasados statusą.

Apie abiejų šalių susitaikymą pirmąkart buvo paskelbta pernai gruodžio 17 dieną, kai B.Obama ir Kubos prezidentas Raulis Castro (Raulis Kastras) sutiko baigti abiejų šalių priešiškumą ir siekti normalizuoti ryšius.

Po virtinės derybų Havanoje ir Vašingtone diplomatiniai santykiai buvo atkurti, praėjus vos septyniems mėnesiams.

ATKURIAMAS PASITIKĖJIMAS

Abi šalys perspėjo, kad šie žingsniai tėra pradžia ir kad atitolti nuo dešimtmečius tvyrojusio didelio priešiškumo nėra lengva.

Esama „klausimų, dėl kurių mūsų požiūriai nesutampa“, penktadienį pripažino Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Jungtinės Valstijos „nori pereiti nuo Šaltojo karo laikų taktikos prie konstruktyvaus angažavimosi, kuris leistų palaikyti ir galinti Kubos žmones“, Brookingso (Brukingso) instituto analitikas Tedas Piccone (Tedas Pikonė) sakė AFP.

„Jungtinės Valstijos reikalingos Kubai kaip ekonomikos lokomotyvas į sunkią padėtį patekusiai jos ekonomikai; (Havana) tikisi pritraukti naujų užsienio investicijų ir žmogiškojo kapitalo, kad atnaujintų savo socialistinį modelį, bet nesiimdama politikos reformų“, – aiškino jis.

„Stiprinti pasitikėjimą bus kritiška gebėjimui žengti į priekį“, – pridūrė T.Piccone.

Žmogaus teisės išlieja viena labiausiai ginčijamų temų: Vašingtonas spaudžia Kubą didinti žodžio, tikėjimo ir žiniasklaidos laisvė šioje Karibų saloje.

Kai kurie respublikonai griežtai kritikuoja šį procesą, sakydami, kad JAV suartėjimas su Kuba yra pernelyg skubotas.

Senatorius Marco Rubio (Markas Rubijus), kuris yra imigrantų iš Kubos sūnus ir siekia ateinančiais metais varžytis dėl JAV prezidento posto, pažadėjo nutraukti diplomatinius ryšius su „antiamerikietiška komunistine tironija“, jeigu būtų išrinktas.

„Šis pripažinimas kažkokiu būdu siunčia žinią disidentams ir kitiems pasaulyje, kad Jungtinės Valstijos laiko dabartinio pavidalo Kubos valdymą teisėta valdymo forma“, – jis sakė televizijos CNN laidai „State of the Union“.

IŠLIEKANTYS NESUTARIMAI

Kita opi tema – kompensacijos už amerikiečių turtą, konfiskuotą po 1959 metų Kubos revoliucijos, vadovaujamos Fidelio Castro (Fidelio Kastro). Jungtinėse Valstijose yra iškelta apie 5 911 bylų, kuriose pateiktų turto pretenzijų suma siekia 7–8 mlrd. dolerių.

Raulis Castro savo ruožtu ragino B.Obamą panaudoti savo prezidentines galias ir „išardyti“ ekonominį embargą, taikomą nuo 1960 metų, vadindamas jį pagrindine kliūtimi pastangoms normalizuoti dvišalius santykius.

Vašingtonas taip pat nori užtikrinti, kad Kuba išduotų kelis bėglius amerikiečius, ieškomus Jungtinių Valstijų.

To sąrašo viršuje yra buvusi juodaodžių ekstremistų judėjimo „Juodosios panteros“ (Black Panther) narė Joanne Chesimard (Džoan Česimard), ieškoma dėl vieno policininko nužudymo Naujajame Džersyje 1973 metais. Ji slapstosi Kuboje nuo 1984 metų.

JAV interesų biuras Havanoje taip pat atgaus visavertės ambasados statusą, bet be didelių iškilmių. Ten dirbantys diplomatai artimiausiomis savaitėmis lauks atvykstant J.Kerry, kuris yra atsakingas už JAV vėliavos iškėlimo ant to pastato organizavimą.

Pasak JAV pasiuntinės Lotynų Amerikai Robertos Jackson (Robertos Džekson), įtemptose derybose pavyko pašalinti vieną kliuvinį – kad amerikiečiams diplomatams būtų leista laisvai veikti visoje Kuboje.

Nors amerikiečiai diplomatai ir toliau privalės iš anksto informuoti Kubos valdžią apie savo keliones šalyje, jiems nebereikės gauti specialaus leidimo.