Trylika OPEC narių ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), praėjusią savaitę supykdė Baltuosius rūmus priimdami sprendimą nuo lapkričio sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną, sustiprindami baimę dėl naftos kainų augimo.

Saudo Arabija ketvirtadienį paskelbė retą pranešimą spaudai, kuriame „visiškai atmetė“ kaltinimus, jog ji „stoja į vienos šalies pusę“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukeltame kare Ukrainoje.

Visgi JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) nedelsdamas atšovė pareiškimu, jog Rijadas žinojo, kad naftos gavybos sumažinimas „padidins Rusijos pajamas ir sumažins sankcijų veiksmingumą“.

Jungtinės Valstijos pažadėjo „iš naujo įvertinti“ JAV santykius su Rijadu, o minėtas OPEC+ sprendimas plačiai įvertintas kaip diplomatinis antausis JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), kuris dar liepos mėnesį lankėsi Saudo Arabijoje ir susitiko su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu), nepaisydamas to, kad po žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo pažadėjo izoliuoti karalystę tarptautinėje arenoje.

OPEC sprendimas sumažinti naftos gavybą reiškia „moralinę ir karinę paramą, nes jis leidžia [V. Putinui] ir toliau finansuoti jo karo mašiną“, pareiškė J. Kirby, išsakydamas neįprastai griežtas pastabas.

Tai „tikrai suteikia <...> ponui Putinui komforto jausmą“, – pridūrė jis.

Kitos OPEC+ šalys „jautėsi priverstos palaikyti Rijado kryptį“, pridūrė J. Kirby, kaltindamas Saudo Arabiją „darant spaudimą, kad gautų tai, ko nori“.

Be to, sprendimas priimtas sudėtingu momentu J. Bideno Demokratų partijai, nes lapkritį jos laukia kadencijos vidurio rinkimai, o kylančios vartotojų kainos suteikia platformą gausiai kritikai iš respublikonų pusės.

Paklaustas apie Rijado žingsnį, J. Bidenas žurnalistams Los Andžele pasakė: „Mes ketiname su jais pasikalbėti“.

Pajamomis iš naftos finansuojamas Rusijos karas

Savo pranešime spaudai Saudo Arabija primygtinai tvirtina, kad OPEC+ sprendimas priimtas vadovaujantis „vien ekonominiais sumetimais“.

Taip pat teigiama, kad J. Bideno administracija paprašė kartelio atidėti bet kokius gavybos mažinimus, kol amerikiečiai nepatrauks prie balsadėžių lapkričio 8 dieną.

J. Bidenas pažadėjo „pasekmes“ Saudo Arabijai, tačiau smulkesnės informacijos nepaskelbė.

Rusijai yra naudingos aukštos naftos kainos, leidžiančios finansuoti mirtiną invaziją į Ukrainą.

Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, senatorius Bobas Menendezas (Bobas Menendesas) paragino Vašingtoną nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rijadu.

„Metų metus žiūrėjome pro pirštus, kaip Saudo Arabija kapojo žurnalistus, vykdė masines politines represijas, tik dėl vienos priežasties – norėjome būti tikri, kad kai susidarys labai rimta padėtis, kai kils pasaulinė krizė, Saudo Arabija pasirinks mus, o ne Rusiją“, – sakė jis.

„Na, jie to nepadarė. Jie pasirinko Rusiją“, – pažymėjo B. Menendezas.

J. Kirby ketvirtadienį pareiškė, kad „Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija gali bandyti išsisukinėti arba atsikalbinėti, bet faktai yra paprasti. Pasaulis telkiasi už Ukrainos, kovodamas su Rusijos agresija“.

Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos partnerystė užsimezgė po Antrojo pasaulinio karo, kuomet Rijadas užsitikrino karinę apsaugą mainais už naftą.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (angl. Stockholm International Peace Research Institute, SIPRI) duomenimis, vėliau krizių apimtus santykius atgaivino J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) kurio kadencijos metu Rijadui teko ketvirtadalis JAV ginklų eksporto.

Tęsdamas suartėjimą, J. Bideno vyriausybės Valstybės departamentas rugpjūtį paskelbė, kad Saudo Arabija nusipirks 300 oro gynybos sistemų „Patriot MIM-104E“.

Saudo Arabija, remianti Jemeno vyriausybę, susiduria su Jemeno husių sukilėlių, gaunančių Irano įrangos ir technologijų, raketų smūgių grėsme.