„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland).
Vieno iš senatorių paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“
Lenkijos URM anksčiau citavo užsienio reikalų ministrą Zbigniewą Rau (Zbignevą Rau), kuris nurodė, kad po konsultacijų su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) buvo nutarta, jog visi Lenkijos turimi naikintuvai bus „nedelsiant ir be atlygio“ perduoti JAV vyriausybės žinion ir perdislokuoti į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje.
Tuo pačiu metu Lenkija prašo JAV aprūpinti ją naudotais naikintuvais, pagal savo pajėgumus daugmaž atitinkančius MiG-29, sakoma pranešime.
Ten pat nurodoma, kad „Lenkija pasiruošusi nedelsdama nustatyti šių lėktuvų pirkimo sąlygas“.
Lenkijos vyriausybė taip pat paragino kitas NATO sąjungininkes, turinčias naikintuvų MiG-29, pasekti jos pavyzdžiu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis primygtinai ragino partnerius Vakaruose perduoti jo šaliai naikintuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai būtų pajėgūs valdyti, Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius.
Vakarų šalys šiuo klausimus siuntė prieštaringus signalus, baiminantis, kad toks žingsnis gali eskaluoti konfliktą ir įtraukti į jį NATO.
Lenkų naujienų televizija TVN24 citavo lenkų premjerą Mateuszą Moraweckį (Mateušą Moraveckį), kuris antradienį dar kartą pabrėžė, kad Lenkija nėra karo Ukrainoje šalis.
„Visada pabrėžėme, kad Lenkija nėra šio karo dalis, NATO nėra šio karo dalis, todėl bet koks sprendimas dėl puolamosios ginkluotės tiekimo turi būti priimtas viso Aljanso, vienbalsiai. Todėl esame pasiruošę perduoti visą mūsų naikintuvų flotilę į bazę Ramšteine, bet nesame pasiruošę patys atlikti kokių nors žingsnių, nes, kaip jau sakiau, nesame šio karo šalis“, – M. Morawieckis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos vyriausybės vadovu Jonas Gahru Store (Jonu Garu Stiore).
Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad naikintuvų perdavimas Kyjivui būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.
Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai stengėsi atsargiai balansuoti, kad neišprovokuotų konflikto tarp branduolinių galybių.
Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau, negu atsitraukti.
Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.
