Tai patvirtina, tai atšaukia

Tačiau nėra aišku, ar šalys svarstė JAV planą apmokestinti Kinijoje pastatytų okeaninių laivų įplaukimą į JAV uostus.

Okeaninių laivų įplaukimo į JAV uostus apmokestinimo tema yra gyvybiškai svarbi: Kinijos prekės JAV gali pasiekti tik oru arba laivais.

Balandžio 10 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė potvarkį apmokestinti Kinijoje pastatytų laivų įplaukimą į šalies uostus.

Mokesčių tarifai buvo numatyti tiesiog drastiški, kai kuriais atvejais daugiau nei milijonas dolerių už įplaukimą.

Taip siekta paskatinti savo šalies laivų statybos pramonę, kuri šiandien yra beveik išnykusi.

Kol vieni logistikos specialistai gėrė „korvalolį“, o kiti braižė prekių maršrutus iš Kinijos į JAV per Meksikos ir Kanados uostus, po savaitės atėjo žinia, kad skelbta apimtimi tarifai nebus taikomi. Prezidentas persigalvojo ir numatė daugybę lengvatų kinų statybos laivams, lyginant su pirmuoju variantu.

Tai nebe pirma šiemet prezidento atlikta pirminių tarifų korekcija.

Tačiau vertinti tą pataisymą derėtų ne kaip D. Trumpo nenuoseklumo apraišką, o kaip bandymų ir klaidų metodu atliekamą mokestinį kalibravimą, nuosekliai, tačiau siekiant savo tikslo.

Amžiaus senumo pamokos

JAV laivų statybos industrija turi šlovingą praeitį.

Pergalę Antrajame pasauliniame kare užtikrino ir keletas tūkstančių „Liberty“ klasės krovininių laivų.

Tokį laivą nuo kilio pastatyti užtrukdavo maždaug mėnesį, o rekordas buvo penkios dienos.

Tai epochai „liberčiai“ buvo rimti okeaniniai laivai, pakeldavę iki 10 tūkst. tonų krovinių.

Laivų statybos pramonė buvo tiek išvystyta, kad be įtampos lygia greta greitai ir pigiai statė ir tuomečius lėktuvnešius.

Dabar iš šios industrijos praktiškai nieko nebeliko.

Kasmet JAV pastatomas okeaninių laivų skaičius suskaičiuojamas ant rankos pirštų, mažai ir paruoštų jūrininkų.

Ir tai jau tam tikra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.

Pasaulio istorijoje buvo atvejis, kai imperija, neturėdama nei ženklesnės laivų statybos pramonės, nei jūrininkų, pretendavo į reikšmingą jūrų jėgą.

Pačioje XX a. pradžioje Rusijos imperijos karo laivynas buvo antrasis ar trečiasis pasaulyje pagal tonažą.

Karo laivai buvo arba statomi daugiausia valstybei priklausančiose neefektyviose statyklose, arba perkami užsienyje.

Ir toks laivynas 1905 m. atplaukė iki Cušimos salų prie Japonijos, ir ten nustojo egzistuoti.

Neįmanoma turėti efektyvios jūrų jėgos, neturint viso komplekso: jūrininkų, statybininkų, statyklų, bazių.

Ir, panašu, D. Trumpo administracija tai supranta.

Be jūrinio komplekso neapginamas ne tik Guamas, bet ir Havajai.

Amerikiečiai: į lėktuvnešį „Gerald R. Ford“ pilami degalai lėktuvams Viduržemio jūroje, 2023 m. nuotrauka. / Scanpix nuotr.

Stato lėtai ir brangiai

Šiuo metu JAV beliko tik viena statykla Niuport Niuse, Virdžinijoje, pajėgi statyti atominius lėktuvnešius.

Ji ir stato, tačiau sunkiai. Dešimt metų išvargę su 13 mlrd. dolerių kainavusiu naujos „Fordo“ klasės lėktuvnešiu, Pentagono strategai tikėjosi, jog „Fordo sisteršipai“ bus pastatyti ir pigiau, ir greičiau – per ketverius–penkerius metus.

Deja, „Kenedis“ taip pat statomas jau dešimt metų, ir nepinga, planuota tarnybos jame pradžia šį balandį dar kartą buvo atidėta.

Bendru sektoriaus specialistų sutarimu, laivus JAV statyti yra maždaug dvigubai brangiau nei Kinijoje.

Tačiau lėktuvnešio ten, suprantama, neužsisakysi. Nors lėktuvnešius sau Kinija stato.

Kinija turi ambicijų

Šiuo metu Kinija turi tris lėktuvnešius, du iš jų pasistatė pati.

Kol artimiausia užduotis lieka Taivano prijungimas, karinė doktrina nereikalauja neriboto lėktuvnešių veikimo radiuso, tad varomi laivai konvenciniais varikliais.

Tačiau pernai jau pradėtas statyti ir pirmasis atominis lėktuvnešis.

Kol kas vardo dar neturintis lėktuvnešis, skelbiama, bus maždaug „Fordų“ klasės pajėgumo: panaši vandentalpa, elektromagnetinė katapulta.

Jis jau galės vykdyti užduotis visame pasaulio vandenyne.

Laivo statybą tikimasi pabaigti iki šio dešimtmečio pabaigos.

Įvertinus šalies laivų statybos pajėgumus, tai gali būti realu.

Pergalę Antrajame pasauliniame kare užtikrino ir keletas tūkstančių „Liberty“ klasės krovininių laivų. Tokį laivą nuo kilio pastatyti užtrukdavo maždaug mėnesį, o rekordas buvo penkios dienos.

Prieš istorijos logiką

Nors D. Trumpo užsienio politika dažnai vertinama kaip izoliacionistinė, jo tarifų politika yra veikiau siekiama išsaugoti imperinius pajėgumus, leidžiančius projektuoti jėgą visame pasaulyje.

Pastaraisiais dešimtmečiais vykęs JAV tranzitas į postindustrinę paslaugų visuomenę pakerta jos „kietąją galią“.

Pramonės pajėgumai traukiasi, o su jais ir galimybės už protingą kainą gaminti ginklus ir jais jėga palaikyti pasaulio tvarką.

Kad pramonė – taip pat ir laivų statybos – grįžtų į šalį, vien tarifų korektūros vargu ar užteks.

Tam reikia atpiginti savo darbo jėgą, o tai skausmingas procesas, kurio demokratinė visuomenė nenorės patirti.

Didžiausi iššūkiai naujo-seno Jungtinių Valstijų prezidento laukia ne užsienio, o vidaus politikoje.