Pereiti į pagrindinį turinį

JAV paskelbė sankcijas V. Putino padėjėjui ir A. Litvinenkos žudikams

2017-01-10 08:36
BNS inf.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas svarbiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjui ir pagrindiniams įtariamiesiems prieš dešimtmetį Londone nužudyto Kremliaus kritiku tapusio buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje.

Aleksandras Litvinenka
Aleksandras Litvinenka / Scanpix nuotr.

JAV Iždo departamentas į vadinamąjį Magnitskio sąrašą įtraukė įtakingą Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną ir pagrindinius įtariamuosius A.Litvinenkos nužudymu – Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną.

Pranešdamas apie tokį sprendimą Valstybės departamentas nedetalizavo, kuo konkrečiai kaltinami minėti asmenys, bet sankcijų sąrašas buvo išplėstas paaštrėjus diplomatinei įtampai tarp JAV ir Rusijos.

„Visus pastaruoju metu pridėtus asmenis buvo nutarta įtraukti į sąrašą po išsamaus tyrimo“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Anot J.Kirby, minėti asmenys atlieka „vaidmenį Rusijos teisėsaugos sistemų represiniame mechanizme; be to, jie yra įsitraukę į visiems žinomus žmogaus teisių pažeidimus“.

Kadenciją baigianti prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija neseniai apkaltino Kremlių kibernetiniu šnipinėjimu, informacijos nutekinimu ir propagandos skleidimu siekiant paveikti lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus.

Tuo tarpu išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) susierzino išgirdęs Amerikos žvalgybos agentūrų perspėjimus apie rusų programišių atakas ir apkaltino žvalgybos bendruomenę vykdant „raganų medžioklę“, kuria siekiama apjuodinti jo pergalę.

Maskva savo ruožtu įnirtingai neigia jai metamus kaltinimus ir taip pat vadina juos raganų medžiokle.

Tačiau Vašingtonas dėl minėtų programišių atakų jau išsiuntė iš šalies 35 rusų diplomatus, o pirmadienį nusitaikė ir į V.Putino padėjėją.

Paklaustas, kodėl B.Obama į sankcijų sąrašą neįtraukė paties V.Putino, vienas JAV administracijos pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas nenorįs visiškai sugriauti dvišalių santykių.

Arbata su poloniu

„Turime išlaikyti galimybę dirbti su Rusija srityse, kurios yra nacionaliniai JAV interesai“, – naujienų agentūrai AFP sakė nežinomu panoręs išlikti pareigūnas.

„Tarp jų yra ir spaudimas ieškoti diplomatinių sprendimų krizėms Sirijoje ir Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis.

„Mūsų sankcijų tikslas yra pakeisti elgesį, – sakė jis. – Ėmėmės veiksmų, norėdami aiškiai parodyti, kad kišimasis į JAV demokratijos procesus neliks neatsakytas.“

A.Bastrykinas yra vienas svarbiausių V.Putino padėjėjų ir susidorojimui su vietos disidentais vadovavusio Tyrimų komiteto direktorius.

Prieš kelerius metus jis atsiprašė vieno laikraščio žurnalisto, kurį Rusijos vyriausiasis tyrėjas neva buvo pagrasinęs nužudyti. Be to, A.Bastrykinas taikėsi ir į užsienio nevyriausybines organizacijas, kaltinęs jas kišimusi į Rusijos politiką.

Tuo tarpu A.Lugovojų ir D.Kovtuną Didžioji Britanija laiko pagrindiniais A.Litvinenkos nužudymo įtariamaisiais. Šis buvęs Rusijos saugumo agentas mirė 2006 metais, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio.

Praėjusių metų sausį britų teisėjas Robertas Owenas (Robertas Ouvenas), skelbdamas tyrimo išvadas, sakė esąs įsitikinęs, kad polonio izotopo Po-210 į A.Litvinenkos arbatą 2006 metų lapkričio 1 dieną įpylė A.Lugovojus ir D.Kovtunas.

A.Litvinenko buvo Rusijos specialiųjų tarnybų karininkas, vėliau tapęs laisvai samdomu tyrėju, bendradarbiavusiu su britų žvalgyba.

Britų tyrimo išvadose sakoma, kad operacijai likviduoti A.Litvinenką tikriausiai pritarė tuometinis FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos) direktorius ir pats prezidentas V.Putinas.

Britų žvalgyba

Rusijos Valstybės Dūmos narys A.Lugovojus savo ruožtu pareiškė, kad britų tyrimo išvados yra absurdiškos ir nukreiptos prieš Maskvą. Pats tyrimas buvo paremtas įslaptintais įrodymais, surinktais Britanijos saugumo tarnybų.

Savo ruožtu Rusija atsisakė išduoti įtariamuosius apklausai.

Pagal 2012 metais JAV priimtą įstatymą, pavadintą kalėjime 2009-iais mirusio rusų teisininko Sergejaus Magnitskio vardu, Jungtinės Valstijos ėmėsi priemonių prieš Rusijos pareigūnus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais – uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė jų aktyvus.

Tačiau per kelerius pastaruosius metus į šį sąrašą buvo įtraukta ir daugiau asmenų.

Šiuo metu jame yra 44 asmenys, kurių turtas, esantis JAV jurisdikcijoje, yra įšaldytas, jiems draudžiama vykdyti verslą su amerikiečiais ar gauti JAV vizas.

Šis įstatymas leidžia imtis priemonių prieš asmenis, įsipainiojusius į žmonių, kurie Rusijoje yra atskleidę korupcijos atvejų, nužudymus, kankinimus arba persekiojimus, paaiškino J.Kirby.

Į sankcijų sąrašą JAV taip pat pridėjo ir du kitus mažiau žinomus rusų pareigūnus – Stanislavą Gordijevskį ir Genadijų Plaksiną.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų