Senomis geromis Šaltojo karo dienomis šnipai, norintys pereiti į priešininkų stovyklą, turėdavo prasmukti į priešiškos valstybės ambasadą per slaptas duris su lagaminu, prikimštu valstybės paslapčių.

Tačiau laikams keičiantis pasirodė Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).

Ar jį reikėtų laikyti išdaviku, perbėgėliu, ar žmogaus teisių aktyvistu? Pasak ekspertų, E.Snowdenas neatitinka tradicinės maištingų agentų klasifikacijos.

Prancūzijos šnipinėjimo istorikas Sebastienas Laurentas (Sebastianas Loranas) sako, kad E.Snowdeno atvejis „nėra būdingas vertinant špionažo istorijos terminais“, tačiau ateityje gali tapti nesuvylusių šnipų prototipu.

XXI amžiaus perbėgėlis nebėra aukščiausio lygio agentas, turinti pluoštą užšifruotų dokumentų – jis veikiau panašus į kompiuterių entuziastą, visur tampantį nešiojamąjį standųjį diską.

„Tai saugumo tarnybų privatizavimo problema“, – pastebėjo S.Laurentas, turėdamas omenyje pastarojo meto tendenciją Amerikos žvalgybos agentūrose – darbą patikėti „kontraktininkams“, tokiems kaip E.Snowdenas.

„Jie įdarbina žmones, anksčiau dirbusius slaptosiose tarnybose, todėl jau patikrintus, tačiau iš tikrųjų tai yra pagrindinė silpnoji vieta. Jeigu tiems kontraktininkams kyla asmeninių problemų, jie yra ginkluoti skaitmeniniais masinio naikinimo ginklais“, – aiškino eskpertas.

Iš tikrųjų – užuot perbėgęs į kitą nedraugišką valstybę, buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas išskrido į Honkongą ir perdavė itin slaptų dokumentų pilną USB atmintinę žurnalistams ir Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“.

Pasibaigus Šaltajam karui ir nebelikus tradicinių priešininkų E.Snowdenas tampa veikiau pasauliniu perbėgėliu, sako buvęs JAV diplomatas Jamesas Andrew Lewisas (Džeimsas Endrius Liujisas), dabar dirbantis analitiku Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre.

„Per Šaltąjį karą buvo dviejų tipų vakariečių perbėgėlių: amerikiečių, kurie parsiduodavo už pinigus, ir britų, kurie taip pat elgdavosi labiau dėl ideologinių priežasčių“, – sakė jis.

Tačiau užuot susidėjęs su Rytais arba Vakarais, E.Snowdenas tapo pasauline sensacija, atskleidęs „pasaulį, kuriame viskas, kas yra pasakoma arba padaroma, yra įrašoma“ slaptųjų tarnybų, pridūrė J.A.Lewisas.

„Jis sutrikęs, idealistas, nelabai išprusęs“, – teigė ekspertas, pridūręs, kad šis 30-metis yra „smarkiai prieš vyriausybę nusistačiusios Amerikos populiariosios kultūros kūrinys“.

Tačiau kitaip nei ankstesnės epochos šnipai, E.Snowdenas nepaliko sau jokių atsitraukimo kelių, pažymėjo amerikietis analitikas.
„Kam dezertyruoti, jeigu netgi nežinai, kur išvyksti?“ – klausė jis.

„Jis liko be jokio apsauginio tinklo, išskyrus savo informaciją. Jam nėra žadama apsauga“, – pritarė S.Laurent’as.

Dėl šio akivaizdaus išankstinio planavimo stygiaus E.Snowdenas, tapęs vienu iš labiausiai Vašingtono ieškomų asmenų, ilgiau nei mėnesį išbuvo įstrigęs Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje, kai Jungtinės Valstijos atšaukė jo pasą.

Tokia padėtis truko iki praeito ketvirtadienio, kai Rusija suteikė jam laikinąjį prieglobstį vienerių metų laikotarpiui.

Kitaip nei mįslingi ankstesnių laikų agentai, E.Snowdenas yra „Facebook“, „Twitter“ ir televizijos realybės šou kartos žmogus. Jis nesibaimino rodyti savo veido, kol galiausiai įstrigo oro uoste.

„Jis gavo ko norėjo: tam tikrą šlovę“, – J.A.Lewisas sakė apie amerikietį, kurio nuotraukos jau daugiau kaip mėnesį mirga pasaulio žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose.

Pažymėtina, kad jis tikriausiai nebus paskutinis savo rūšies atstovas, didėjant kompiuterių ekspertų, programišių ir eilinių programuotojų vaidmeniui slaptosiose tarnybose, pažymėjo S.Laurent’as.

„Tikriausiai bus kitų Snowdenų“, – prognozavo jis.