Kaip sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, esame atsakingi už tai, kad karas neišplistų ir už Ukrainos ribų, pareiškė A. Blinkenas penktadienio vakarą po pokalbių su sąjungininkais Briuselyje. Neskraidymo zona gali būti įgyvendinta tik pasiunčiant NATO lėktuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušant rusų orlaivius, o tai gali sukelti didelį karą Europoje, pabrėžė A. Blinkenas.

Prezidentas Joe Bidenas aiškiai pareiškė, kad nenori karo su Rusija, pridūrė valstybės sekretorius. Tačiau esą bus imtasi didelių pastangų su sąjungininkais ir partneriais, kad Ukrainai būtų suteiktos priemonės veiksmingai gintis. A. Blinkenas neatmetė, kad JAV Ukrainai gali suteikti papildomų oro gynybos pajėgumų. „Mes kasdien žiūrime, kokių technologijų galėtume perduoti Ukrainai savigynai“, - sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai primygtinai paragino NATO šalis neleisti, kad Rusija toliau vykdytų oro antskrydžius jo šalyje.

Neskraidymo zona pirmą kartą buvo įgyvendinta 1991 metais Irake. Prieš tai buvo priimta JT rezoliucija, kurioje reikalaujama geresnės apsaugos kurdų gyventojams Šiaurės Irake ir šiitams pietuose. Tada skrydžių draudimą kontroliavo JAV ir Didžioji Britanija, kad kurdus ir šiitus apsaugotų nuo tuometinio Irako diktatoriaus Sadamo Husseino atakų.