Anksčiau buvo planuota, kad šios pajėgos prie sienos budės iki sausio 31 dienos. Aiškindamas naująjį sprendimą Pentagonas nurodė „teikdamas palaikymą prie pietvakarinės sienos pereinantis nuo patekimo taškų stiprinimo prie mobiliojo stebėjimo ir aptikimo, taip pat spygliuotų vielų ritinių statymo tarp patekimo taškų“.

Gynybos departamentas „toliau teiks aviacijos pagalbą“, sakoma pranešime.

Pentagonas jau yra pasiuntęs prie sienos apie 2 350 aktyviosios tarnybos karių pagal prieštaringai vertinamą prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įsaką, paskelbtą prieš lapkritį įvykusius kadencijos vidurio rinkimus, kai keli tūkstančiai migrantų iš Centrinės Amerikos atkeliavo prie sienos, trokšdami prieglobsčio nuo smurto ir skurdo savo šalyse.

Kritikai peikė D. Trumpo sprendimą kaip brangų politinį triuką, turėjusį suaktyvinti jo šalininkus prieš balsavimą, per kurį respublikonai prarado Atstovų Rūmų kontrolę.

D. Trumpas kalbėjo apie „nacionalinę nepaprastąją padėtį“ ir „invaziją“. Iš pradžių jis buvo užsiminęs, kad JAV kariams galėtų būti suteikta teisė atsakyti ugnimi, jeigu prie JAV sienos migrantai svaidytų į juos akmenis.

JAV įstatymai neleidžia beveik jokiais atvejais ginkluotosioms pajėgoms vykdyti teisėsaugos ir sienos apsaugos funkcijų. Dėl D. Trumpo sprendimų politiškai neutrali turinti išlikti kariuomenė atsidūrė keblioje padėtyje.

Apie 2,2 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių teikė pagalbą sienos apsaugos operacijos dar prieš D. Trumpui pasiunčiant aktyviosios tarnybos karius.

Šis neįprastas dislokavimas turėjo baigtis gruodžio viduryje, bet Krašto saugumo departamentas terminą pratęsė iki sausio, o dabar šis laikotarpis dar buvo pratęstas.

Karių nepasitenkinimas

Pagrindinė karių užduotis – įrengti kelių kilometrų ilgio spygliuotų vielų ritinius palei judrias perėjas.

D. Trumpas neatsitraukia nuo savo reikalavimo pastatyti JAV ir Meksikos pasienyje sieną. Dėl tokių planų prezidentas įsivėlė į konfliktą su įstatymų leidėjais, išprovokavusį jau ketvirtą savaitę besitęsiantį daliną vyriausybės uždarymą.

Prezidentas tik neseniai atsiribojo nuo kalbų, kad gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, leidžianti jam Gynybos departamento lėšomis apmokėti pasienio tvoros statybą. Valstybės vadovas kelias dienas svarstė tokiu būdu užbaigti aklavietėje atsidūrusias derybas dėl federalinio biudžeto.

Karių dislokavimas pasienyje buvo vienas iš kelių klausimų, dėl kurių D. Trumpas nesusitarė su buvusiu gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu (Džeimsu Matisu), atsistatydinusiam gruodį, JAV lyderiui netikėtai nusprendus išvesti amerikiečių karius iš Sirijos.

J. Mattisas sakė, kad pasienio priešakinės pajėgos bus ginkluotos tik lazdomis.

Lapkritį buvęs sekretorius aplankė karius pasienyje ir pakartojo, kad jų darbas trumpuoju laikotarpiu yra padėti nepakankamai finansuojamiems pasieniečiams ir muitininkams, taip pat statyti fizines užtvaras.

Tačiau kalbant apie "ilgalaikę perspektyvą, dėl to bus apsispręsta vėliau", tuo metu kalbėjo jis.

Kai kurie žemesnio rango kariai iš pradžių skundėsi JAV žiniasklaidai, kad nesupranta šios misijos tinklo, bet vėliau jiems buvo griežtai įsakyta viešai nereikšti asmeninių nuomonių.

Keli naujienų agentūros AFP tuomet kalbinti kariai sakė, kad tarnyba pasienyje yra puiki galimybė gauti realios patirties be rizikos būti pašautam.

Nuo lapkričio JAV pasieniečiai du kartus panaudojo ašarines dujas prieš migrantų grupes, mėginusias kirsti sieną San Diego rajone.