JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pasiūlys naujuoju gynybos sekretoriumi skirti buvusį Pentagono vadovo pavaduotoją Ashtoną Carterį (Aštoną Karterį), pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Jei šiai kandidatūrai bus pritarta, A.Carteris gynybos sekretoriaus poste pakeis Chucką Hagelį (Čaką Heigelį), kuris praėjusį mėnesį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

A.Carteris nuo 2011 metų spalio iki 2013-ųjų gruodžio dirbo tuometinio gynybos sekretoriaus Leono Panettos (Leono Panetos) pavaduotoju.

B.Obama savo pasirinktą kandidatą paskelbs vėliau penktadienį, dalyvaujant A.Carteriui ir Ch.Hageliui, nurodė Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu.

60-metis A.Carteris laikomas aukštųjų technologijų ginkluotės ir karinių biudžetų ekspertu. Jis apibūdina save kaip reformų šalininką, kuris pasiryžęs padidinti milžiniško Pentagono biurokratinio aparato veiksmingumą.

Tačiau A.Carteris turi mažiau patirties prižiūrėti karines strategijas ir niekada netarnavo kariuomenėje – kitaip negu Ch.Hagelis, kuris buvo sužeistas Vietnamo kare.

Teorinės fizikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete įgijęs A.Carteris dirbo Pentagone prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijoje, prižiūrėdamas branduolinių ginklų politiką ir koordinuodamas pastangas pašaltinti branduolinius ginklus bei branduolines medžiagas ir Ukrainos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų.

Harvardo universiteto Valdymo mokykloje profesoriumi anksčiau dirbęs A.Carteris taip pat vadovavo Pentagono ginkluotės pirkimų programai 2009–2011 metais, o gynybos sekretoriaus pavaduotojo postą užėmė iki 2013 metų gruodžio.

Kai A.Carteris praeitais metais atsistatydino, pareigūnai neigė pranešimus, esą jis nesutarė su Ch.Hageliu.

Nors dirbo dviejų prezidentų demokratų administracijose, A.Carteris nėra glaudžiai su kuria nors partija susijęs veikėjas, o JAV Senatas tikriausiai palaikys jo kandidatūrą, sako analitikai.

Daugelį metų dirbdamas Vašingtone, įskaitant darbą trijuose postuose Pentagone, A.Carteris parengė nemažai dokumentų, kurie byloja apie jo dažnai pragmatišką požiūrį į sudėtingas problemas – pavyzdžiui, politiką Šiaurės Korėjos arba Rusijos atžvilgiu.

1999 metais A.Carteris ir buvęs gynybos sekretorius Williamas Perry (Viljamas Peris) išleido knygą „Prevencinė gynyba“ (Preventive Defense), aptariančią pavojus, kurie, jeigu būtų netinkamai kontroliuojami, gali peraugti į „tikras A lygio grėsmes“ Jungtinėms Valstijoms.

Pirmasis iš tokių scenarijų – kad „Rusija gali nugrimzti į chaosą, izoliaciją ir agresiją“. Šią grėsmę autoriai įvardijo kaip „Veimaro Rusiją“, turėdami omenyje tarptautinės sistemos nesėkmes santykiuose su ksenofobiška Vokietija po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje galiausiai išsivystė nacių režimas. A.Carteris ir W.Perry rašė, kad Rusija „gali tapti savo blogiausių tendencijų auka“.

Šiuo metu Rusija yra vienas iš didžiausių politikos iššūkių, kuriuos tenka atremti B.Obamos administracija. Šių metų kovą Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o vėliau ėmėsi teikti pagalbą prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.

Šiaurės Korėja taip pat yra susirūpinimą keliančių veiksnių sąraše dėl Pchenjano priešpriešos su Vakarų šalimis ir ambicijų pasigaminti raketų, kurios būtų pajėgios smogti Jungtinėms Valstijoms branduoliniais užtaisais.

2006 metų birželį, kai pasaulis nerimavo, jog Šiaurės Korėja ruošiasi išbandyti tokią ilgojo nuotolio raketą, A.Carteris ir W.Perry paskelbė dienraštyje „The Washington Post“ straipsnį, kuriame ragino laikyti griežtos linijos Pchenjano atžvilgiu.

„Ar Jungtinės Valstijos turėtų leisti atvirai priešiškai ir branduolinių ginklų turinčiai šaliai tobulinti savo tarpžemynines balistines raketas, pajėgias nuskraidinti branduolinius ginklus į JAV teritoriją? Manome, kad ne“, – rašė jie.

Jeigu Šiaurės Korėja atkakliai tęstų pasirengimus paleisti tokią raketą, Jungtinės Valstijos turėtų „nedelsdamos aiškiai parodyti savo ketinimus smogti ir sunaikinti“ tą raketą dar prieš jos startą, pridūrė straipsnio autoriai. A.Carteris ir W.Perry pažymėjo, kad tai įmanoma padaryti paleidus iš povandeninio laivo sparnuotąją raketą, nešančią didelės galios konvencinę kovinę galvutę.

„Kruopščiai įrengta Šiaurės Korėjos bręstančių raketinių pajėgų bandymų bazė būtų sunaikinta, o jos pastangos grįžti prie Šaltojo karo grėsmių – eliminuotos“, – rašė jie.

Kitaip negu Ch.Hagelis arba bet kuris kitas pareigūnas, vadovavęs Pentagonui per pastaruosius 30 metų, A.Carteris nėra tarnavęs kariuomenėje arba dirbęs Kongrese.

Ch.Hagelis yra buvęs tiek kariškiu, tiek įstatymų leidėju. Ch.Hagelis nacionalinio saugumo srityje darbavosi daug metų, o vienu metu vadovavo Atlanto Tarybai, tačiau niekada nebuvo laikomas politikos meistru.

Paskutinis gynybos sekretorius, neturėjęs karinės tarnybos arba darbo nacionalinėje politikoje patirties, buvo Haroldas Brownas (Haroldas Braunas), vadovavęs Pentagonui 1977–1981 metais, prezidento Jimmy Carterio (Džimio Karterio) administracijoje. Pentagono istorijos biuras H.Browną įvardija kaip pirmąjį mokslininką, užėmusį gynybos sekretoriaus postą. Jis, kaip iš A.Carteris, turėjo fiziko išsilavinimą.

Nacionaliniu lygiu gana menkai žinomas A.Carteris dirbo Pentagone vadovaujant dviem prezidentams demokratams – Billui Clintonui (Bilui Klintonui) ir B.Obamai.

60-metis A.Carteris būtų vienas iš jaunesnių pastarojo meto gynybos sekretorių ir pirmuoju, subrendusiu jau pasibaigus Vietnamo karui, kuris buvo svarbus atskaitos taškas Ch.Hageliui.

Ch.Hagelis dalyvavo kovos veiksmuose Vietname kaip puskarininkis ir buvo dukart sužeistas.

Nors A.Carteris niekuomet nedėvėjo uniformos, pastaraisiais metais jam teko daug rūpintis užsienyje dislokuotais kariais, ypač dirbant gynybos sekretoriaus pavaduotojo pareigose.

A.Carterio kelias, atvedęs jį prie didžiausios pasaulyje karinės organizacijos vadovo posto, buvo itin neįprastas. Studijuodamas Jeilio universitete, jis įgijo magistro laipsnį dviejose itin skirtingose srityse: fizikoje ir viduramžių istorijoje.

„Mano prote tarp (šių sričių) nebuvo jokio ryšio – išskyrus tai, kad abi mane žavėjo“, – A.Carteris rašė savo gyvenimo apžvalgoje, paskelbtoje 2007 metais Harvardo universiteto, kai dirbo Kennedy (Kenedžio) valdymo mokykloje.

„Man patinka dulkėti archyvai, mokytis dešifruoti viduramžių raštu parašytus rankraščius ir mokytis visų kalbų, kurios būtinos norint skaityti pirminius ir antrinius istorinius šaltinius – ypač lotynų“, – rašė jis.

Vėliau A.Carteris įgijo teorinės fizikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete kaip Rhodeso (Rodso) stipendininkas.