D. Trumpas penktadienį pagrasino blokui įvesti 50 proc. muitą skųsdamasis, esą derybos su Briuseliu „niekur neveda“.

U. von der Leyen „ką tik man paskambino (...) ir paprašė pratęsti birželio 1-osios terminą, sakydama, kad nori pradėti rimtas derybas“, – žurnalistams sakė D. Trumpas prieš lipdamas į „Air Force One“ lėktuvą  Moristaune, Naujajame Džersyje.

„Ir aš sutikau tai padaryti“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen anksčiau socialiniam tinkle „X“ sakė, kad turėjo „gerą pokalbį“ su D. Trumpu, tačiau „norint pasiekti gerą susitarimą, mums reikės laiko iki liepos 9-osios“.

„Europa yra pasirengusi greitai ir ryžtingai tęsti derybas“, – sakė EK, kuri 27 valstybių bloko vardu vykdo prekybos politiką, pirmininkė.

Briuselis ir Vašingtonas vedė derybas, siekdami išvengti transatlantinio prekybos karo, ir susitarė iki liepos sustabdyti abipusių muitų taikymą.

Tačiau D. Trumpo penktadienį išsakytas grasinimas smarkiai padidino riziką.

JAV lyderis penktadienį sakė, kad nebesiekia susitarimo dėl muitų su ES ir pakartojo savo dažnai išsakytą nuomonę, kad blokas „buvo sukurtas visų pirma tam, kad pasinaudotų Jungtinėmis Valstijomis“.

Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis sekmadienį atskirai paragino pradėti rimtas derybas su Vašingtonu, sakydamas, kad šiuo klausimu kalbėjosi su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu (Skotu Besentu).

„Mums reikia ne tolesnių provokacijų, o rimtų derybų“, – Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė L. Klingbeilas, kuris taip pat yra Vokietijos vicekancleris.

„JAV muitai kelia tokį pat pavojų JAV ekonomikai, kaip ir Vokietijos bei Europos ekonomikai“, – įspėjo L. Klingbeilas.

D. Trumpas įvedė 25 proc. muitus importuojamam plienui, aliuminiui ir automobiliams, 20 proc. abipusius muitus visam importui, kurie buvo sustabdyti iki derybų, tačiau bazinis 10 proc. muitas tebegalioja.

ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius, kuris penktadienį surengė derybas su savo kolegomis iš JAV, į naujausią D. Trumpo išpuolį atsakė teigdamas, kad blokas yra „įsipareigojęs užtikrinti abiem pusėms naudingą susitarimą“, tačiau prekybos ryšiai „turi būti grindžiami abipuse pagarba, o ne grasinimais“.

Briuselis neseniai pagrasino papildomais muitais apmokestinti JAV prekių už maždaug 100 mlrd. eurų, jei derybose nepavyks pasiekti susitarimo.

2024-aisiais JAV prekybos deficitas su ES siekia 236 mlrd. dolerių (207 mlrd. eurų).

Tačiau atsižvelgus į paslaugas, kuriose dominuoja JAV įmonės, EK skaičiavimais, JAV prekybos deficitas siekė 50 mlrd. eurų.