– Ką reiškia toks raginimas?

– Pasitikrinau su amerikiečiais ir man patikslino, kad tai nėra vakar dienos raginimas, tokius raginimus jie leidžia jau porą mėnesių. Jie tiesiog pakartojo raginimą. Matant diskusijas Lietuvoj, Latvijoj, Lenkijoj dėl sienų uždarymo, na, jeigu iš tikrųjų mūsų valstybė imsis spręsti ir uždarys sieną, tiesiog fiziškai nebus kaip amerikiečiams palikt tą valstybę. Manau, ta mūsų vidinė dinamika, na, kadangi amerikiečiai tikrai saugo savo piliečius, privertė juos pakartoti tą įspėjimą.

– Bet toks pat įspėjimas buvo išduotas ir Kyjive prieš Rusijai užpuolant Ukrainą. Tai galbūt Lietuva kažko nežino apie tai, kas vyksta arba netrukus įvyks Baltarusijoje, ką žino amerikiečių žvalgyba?

– Žinoma, amerikiečių žvalgyba yra geriausia pasaulyje ir paprastai pasaulis nelabai tiki ta žvalgyba, kaip ir nelabai kas tikėjo ta rusiška beprotybe. Ir, aišku, jeigu amerikiečiai tai sako, gal tada mūsų piliečiai patikės, kad vis dėlto neverta važiuoti į Baltarusiją, nes kai mes patys bandom prie sienos atsistoti, tikinti, kad tai yra pavojinga, tai ne visi mus išgirsta ir dar kas nors pasišaipo. Tad, jeigu amerikiečiai sako, tai yra, matyt, rimta, tačiau ne tiek rimta, kaip, manau, kad galime galvoti, nes kaip minėjau, tai yra gana standartinis įspėjimas, kurį amerikiečiai jau kartojo ne pirmą mėnesį. Gal tik mes jį išgirdom vakar.

– Ar tai reiškia, kad yra taip pat įvairių diplomatinių svarstymų ir susitarimų, prie kurių artėjama, kad siena su Baltarusija bus uždaryta ir Latvijoje, ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, visiškai nepaliekant jokių atvirų pasienio punktų?

– Na, aš tai nemanau, nes mes turėsime apsvarstyti labai daug galimybių. Šiuo metu vykstu į Kyjivą su daugybe užsienio reikalų komiteto pirmininkų, kur susitiksime su baltarusių opozicijos atstovais. Ir tie patys vakariečiai klausia – jeigu jūs visgi priimtumėt tą sprendimą uždaryt, tai ar jūs suprantat, kad jūs visą tautą įkalinat geležinio režimo rankose? Ir šaly, kur politinių kalinių yra daugiausia pasaulyje, jūs tiesiog sodinate visus žmonės, o nejaugi ten visi yra bendradarbiaujantys su režimu? Pilna yra disidentų, kurie 30 metų sėdi Lietuvoj ir Vokietijoj, ir tik dabar jie organizuojasi, taip, jie tai daro vėlai, netobulai. Bet ar mes galim nubraukti 30-ies metų darbą su jais ir tą visą jauną kartą, tuos studentus, kurių dalis turi REU diplomus, kalba lietuviškai. Ar mes galime juos taip lengvai uždaryt? Ar tai nėra Kremliaus interesas?

– Apie disidentus dabar turbūt yra labai sudėtinga kalbėti, vis dar sprendžiantis dėl baltarusių aktyvistės Karač istorijos, ar ne? Ten vėl gali būti įvairių interpretacijų. Ir tai turbūt meta labai dideli šešėlį visam tam judėjimui, kuris vyko Vilniuje per pastaruosius dešimtmečius.

Jeigu amerikiečiai sako, tai yra, matyt, rimta.

– Taip, bet kartais, kai mes taip generalizuojam, man primena kokio antro pasaulinio karo metus, kai lietuvių nenorėjo priimti į pabėgėlių laivus, kai žydų laivai, bėgantys nuo žudynių, buvo apsukami. Ta prasme, mes neturime tapti baltarusių režimu ar Putino režimu, mes esam laisva šalis. Pas mus ta genetika yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Kai skaitai įvairių poetų ir Nobelio laureatų knygas – net ir Joną Paulių galėčiau primint, apie kurį disertaciją rašiau – jis rašo apie Vilniaus dvasią. Vilniaus dvasia yra labai didžiulė, plati, akumeninė. Ir Vilnius tampa imperija gerąja to žodžio prasme, kada jis apjungia tuos identitetus. O jis susiaurėja – taip, kaip kai kurie, matyt, lietuvių kolegos nori – kada užsidaro nuo visų; jis pralaimi. Kada imperijos, mūsų priešai, laimi.

– Aš suprantu, ką jūs sakot, bet ar yra tuomet vyriausybėje norinčių nuleisti tą geležinę uždangą ties Baltarusijos siena?

– Vyksta labai sveika diskusija…

– Reiškia yra – yra ministrų, kurie norėtų uždaryti sieną?

– Yra ministrų, yra politikų, yra politinių jėgų. Prieš rinkimus tokios politinės jėgos paprastai reiškiasi dar aršiau, pažiūrėkite Lenkijoje. Bet turi išlikt blaivas protas. Mes turime reaguoti į grėsmes, mes turime stiprinti patikras, mes turime gaudyti žmones, kurie bendradarbiauja galbūt su priešiškais mums režimais, taip kaip įvyko su jūsų paminėta ponia. Mes turime stiprinti visą kontrolę.

– Bet žiūrėkite dar kartą, tai, ką išplatino Amerikos ambasada, tas raginimas rodo, kad tos jėgos, kurios nori uždaryti visiškai sienas su Baltarusija, jos nugalės. Ir panašu, kad amerikiečiai tą žino ir supranta. Jūsų idėjos pralaimės.

– Manau, kad ne. Manau, kad mes surasime sveiką balansą, diskutuosime Seime, jeigu reikia, priimsime dar tam tikrų ribojančių priemonių, bet mes neuždarysim baltarusių laisvės, kelių į Europą. Baltarusiams nebeliko nieko. Taip, jie darė tam tikrą klaidą revoliucijos metu, nedarydami to geopolitinio pasirinkimo. Kai kurie iš jų net svajojo, kad Putinas jiems laisvę atves iš Lukašenkos rankų. Dabar baltarusiai apsisprendė – taip, paskutiniai, taip, eiti į Europą. Ir mes jiems turim padėt. Tai yra labai sunkus, nuoseklus darbas, žymiai lengviau yra populistiškai uždaryt, juodint, pavadint juos litvinais. Bet taip mes nelaimėsim. Jeigu mes norime atkovoti tas „rusinų“ teritorijas, mūsų senos Europos teritorijas, kurias tie patys „maskvėnai“ surusino, rusifikavo, tai atiduodami jas Kremliui taip lengvai tikrai nepasieksim savo tikslo.