Valstybės departamentas pirmadienį paskelbė metinę ataskaitą apie religijos laisvę, kurioje išvardyti išpuoliai prieš religines mažumas, įskaitant musulmonus ir krikščionis, šalyje, kuriai vadovauja N. Modi hinduistų nacionalistai ir kurioje gyvena daugiau nei milijardas gyventojų.

Aukšto rango JAV pareigūnas, kuris, laikydamasis įprastos anonimiškumo sąlygos, informavo žurnalistus apie ataskaitą, kalbėjo apie didžiulį Indijos potencialą ir teigė, kad jį liūdina tebesitęsiantis religinis smurtas.

„Atsižvelgdami į šiuos nuogąstavimus, toliau raginame vyriausybę pasmerkti smurtą ir patraukti atsakomybėn [tuos], kurie naudoja nežmonišką retoriką religinių mažumų atžvilgiu“, – sakė pareigūnas.

Pareigūnas pažadėjo tiesiogiai pasikalbėti su Indijos pareigūnais ir teigė: „Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo kolegomis iš pilietinės visuomenės [ir] su drąsiais žurnalistais, kurie kasdien dirba, kad užfiksuotų kai kuriuos iš šių piktnaudžiavimų.“

Valstybės departamento ataskaitoje, pagrįstoje tiesioginiais tyrimais, taip pat žiniasklaidos ir teisių gynimo grupių pranešimais, atkreiptas dėmesys į susirūpinimą keliančius atvejus, kai Gudžarato valstijoje buvo griaunami musulmonų namai, o policija viešai plakė rykštėmis musulmonus, kaltinamus hinduistų sužalojimu.

Naujasis Delis jau seniai davė atkirtį JAV kritikai dėl religijos laisvės, ypač išsakytai autonominės JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos, kuri šį mėnesį dar kartą rekomendavo Valstybės departamentui įtraukti Indiją į juodąjį sąrašą dėl jos padėties.

Vėliau šiais metais valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sudarys šalių, kurios kelia ypatingą susirūpinimą dėl religijos laisvės, sąrašą, tačiau beveik neabejojama, kad į jį nepateks Indija, su kuria JAV jau kelis dešimtmečius mezga šiltesnius santykius, iš dalies dėl to, kad Indija padeda apsisaugoti nuo Kinijos.

Pristatydamas ataskaitą A. Blinkenas nepaminėjo Indijos, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos, Irano, Mianmaro ir Nikaragvos pareigūnų veiksmų.

„Mes giname teisę tikėti – arba netikėti – ne tik todėl, kad tai teisinga, bet ir dėl nepaprasto gėrio, kurį tikintys žmonės gali padaryti mūsų visuomenėje ir visame pasaulyje“, – sakė jis.