Visgi detalės nebuvo tokios gražios. 

Buvusi valstybės sekretorė H. Clinton surinko beveik 3 mln. balsų daugiau už savo varžovą respublikoną.

Tačiau nedideliu atotrūkiu laimėjęs svarbiose vadinamosiose svyruojančiose valstijose, D. Trumpas užsitikrino per 270 Rinkikų kolegijos balsų, reikalingų galutinei pergalei pasiekti.  

Šiųmetei prezidento rinkimų kampanijai pasiekus finišo tiesiąją ir D. Trumpui bei jo varžovui demokratui Joe Bidenu (Džo Baidenu) nekantriai laukiant jų lemiamo mūšio baigties, dėmesys vėl nukrypo į šios painios ir, kaip kai kas tvirtina, atgyvenusios sistemos taisykles.    

Kodėl Rinkikų kolegija? 

538 JAV Rinkikų kolegijos nariai kas ketverius metus po prezidento rinkimų susirenka savo valstijų sostinėse, kad išaiškintų nugalėtoją. 

Kad būtų paskelbtas nugalėtoju, kandidatui reikia užsitikrinti absoliučią daugumą Rinkikų kolegijos narių balsų – 270 iš 538. 

Ši sistema, nustačiusi netiesioginių prezidento rinkimų taisykles, atsirado su JAV Konstitucija 1787 metais. Konstitucijos kūrėjai ją laikė kompromisu tarp tiesioginių prezidento rinkimų su visuotine rinkimų teise ir prezidento išrinkimo Kongrese, kuris buvo atmestas kaip nepakankamai demokratiškas. 

Nuo tada Kongresui buvo pateikta šimtai pataisų siekiant modifikuoti Rinkikų kolegiją ar apskritai ją panaikinti, tačiau nė viena jų nebuvo priimta.  

Po D. Trumpo pergalės 2016-ųjų rinkimuose apie tai vėl imta garsiai diskutuoti. Jei šiųmetinė rinkimų kova bus labai įtempta, Rinkikų kolegija vėl atsidurs dėmesio centre.

Kas tie 538 rinkikai?

Dauguma rinkikų yra išrinkti vietos pareigūnai ar partijų lyderiai, tačiau jų pavardžių nėra balsalapiuose ir jų tapatybės nežinomos rinkėjams.

Kiekviena valstija skiria tiek rinkikų, kiek narių ji turi Atstovų Rūmuose (skaičius priklauso nuo valstijos populiacijos) ir Senate (nepriklausomai nuo dydžio po du kiekvienoje valstijoje).  

Pavyzdžiui, Kalifornija turi 55 rinkikus, Teksasas – 38, o retai apgyvendinti Delaveras, Aliaska, Vermontas ir Vajomingas – tik po tris.

Konstitucija palieka valstijoms teisę spręsti, kaip turėtų būti atiduoti jų rinkikų balsai. Visose valstijose, išskyrus Nebraską ir Meiną, kandidatas, surinkęs daugumą rinkėjų balsų, teoriškai laimi visų valstijos rinkikų balsus.    

Kontroversiška institucija

2016 metų lapkritį D. Trumpas užsitikrino 306 rinkikų balsus. Milijonai pasipiktinusių amerikiečių pasirašė peticiją, raginusią respublikonų rinkikus blokuoti jo išrinkimą. Šios pastangos buvo bevaisės, nes tik du rinkikai iš Teksaso pakeitė poziciją ir D. Trumpas galiausiai surinko 304 balsus.   

Respublikonai pasmerkė peticiją kaip desperatišką aktyvistų, negalinčių susitaikyti su pralaimėjimu, žingsnį. 

2016-ųjų situacija, kai rinkimus laimėjo mažiau rinkėjų balsų gavęs kandidatas, yra labai neįprasta, bet visgi ne beprecedentė. Tokiu pat būdu Baltųjų rūmų šeimininkais tapo net penki prezidentai.

Pirmasis buvo Johnas Quincy Adamsas, 1824 metais nugalėjęs Andrew Jacksoną.

2000-aisiais George'as W. Bushas prezidentu tapo Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir tik vieno teisėjo balso persvara. Jo varžovas demokratas Alas Gore'as visoje šalyje surinko beveik 500 tūkst. balsų daugiau, tačiau paskelbus G. W. Bushą laimėtoju Floridoje, respublikonas užsitikrino 271 Rinkikų kolegijos nario balsą ir pergalę. 

Tikras balsavimas ar tik formalumas?

Konstitucija neįpareigoja rinkikų, kaip jie turi balsuoti. Jeigu kai kurios valstijos reikalauja rinkikų paisyti rinkėjų pareikštos valios, o jie nepaklūsta, vadinamiesiems neištikimiems rinkikams gali būti skirta paprasta piniginė bauda.    

Visgi 2020 metų liepą JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstijos gali įvesti bausmes tokiems nelojaliems rinkikams, priimdamos įstatymus, įpareigojančius rinkikus balsuoti atsižvelgiant į valstijos rinkėjų pareikštą valią.    

Nuo 1796 iki 2016 metų maždaug 180 rinkikų atidavė savo balsus kitam nei jų valstijoje laimėjęs kandidatas į prezidentus ar viceprezidentus. Tačiau nelojalūs rinkikai niekada nenulėmė JAV rinkimų rezultatų.

Rinkikų kolegijos tvarkaraštis

Rinkikai atiduoti balsų kandidatams į prezidentus ir viceprezidentus savo valstijose susirinks gruodžio 14-ąją.

Kodėl būtent ši data? JAV įstatymai numato, kad jie „susirenka ir balsuoja pirmą pirmadienį po antrojo gruodžio trečiadienio“.

2021-ųjų sausio 6-ąją Kongresas patvirtins nugalėtoją, kuris bus prisaikdintas sausio 20 dieną.