Jungtinės Valstijos užmerkia akis prieš sekso vergiją ir prekybą moterimis, kurias jos samdiniai vykdo Irake ir Afganistane, piktinasi JAV žiniasklaida.

Verges vežė į Iraką

Prieš dešimtmetį JAV kariuomenės samdoma bendrovė "Dyncorp International" buvo apkaltinta tuo, kad jos darbuotojai vertėsi prekyba moterimis Vidurio ir Rytų Europoje. Po kurio laiko skandalas nutilo, niekas nebuvo nuteistas.

Šiemet bendrovė vėl sulaukė nemalonumų, kai vienas žurnalistas pabendravo su moterimis, kurios Irake pateko į vergiją už skolas. "Dyncorp International" darbuotojai kaltinami seksualiai išnaudoję kai kurias jų.

"Moterys buvo verbuojamos jų gimtosiose šalyse, joms buvo žadamas pelningas kosmetologių darbas Dubajuje. Bet vėliau jos buvo verčiamos atiduoti pasus ir prieš jų valią vežamos į Iraką. Joms buvo sakoma, kad gali išvykti tik sumokėjusios 1100 dolerių sutarties nutraukimo mokestį", – teigiama JAV kariuomenės ataskaitoje.

Kariuomenės atstovai tikina, kad šie kaltinimai tiriami, bet neginčijamų įrodymų kol kas nepavyko rasti.

Karius linksmino 12-metės

Kaltinimų neatsikrato ir dėl irakiečių civilių žudymo liūdnai pagarsėjusi samdinių bendrovė "Blackwater". Vienas jos darbuotojas papasakojo matęs, kaip jo kolegos ir JAV kariai mokėjo irakietėms mergaitėms už lytinius veiksmus. Ši istorija paaiškėjo praėjusių metų vasarą. Šių metų pradžioje nukentėjusiųjų šeimos atsiėmė ieškinius ir sutiko taikiai išspręsti ginčus.

Buvęs "Blackwater" darbuotojas, prašęs neminėti jo pavardės, pasakojo, kad 2005 m. stebėjo stulbinamą vaizdą: irakiečiai berniukai surinkdavo dolerių banknotus, o maždaug 12 metų mergaitės atlikdavo seksualinius veiksmus. Neteisėtų veiksmų liudininkas pranešė apie tai savo vadovams, bet jie jokių veiksmų nesiėmė.

"Man net dabar šlykštu pasakoti apie tai", – JAV dienraščiui "The Washington Post" sakė minėtas "Blackwater" darbuotojas.

Papildomas uždarbis

Afganistane prekyba moterimis iškilo į viešumą, kai 2006 ir 2007 m. iš viešnamių buvo išlaisvinta 60 kinių. Jos papasakojo, kad buvo seksualiai išnaudojamos, dažniausiai vyrų iš Vakarų šalių.

2007 m. pabaigoje JAV ambasadą Kabule sauganti bendrovė "ArmorGroup" pričiupo kelis savo darbuotojus, kurie dažnai lankėsi viešnamiuose. Jiems netgi buvo mesti įtarimai dalyvaujant prekyba žmonėmis.

Tuometis "ArmorGroup" vadybininkas Jamesas Gordonas papasakojo, kad kitas vadybininkas atvirai gyrėsi, jog Kabule turi kelias prostitutes, o vienas stažuotojas sakė norintis užsidirbti pinigų viešnamiuose ir nusipirkti moterį už 20 tūkst. dolerių.

J.Gordonas pranešė apie tai bendrovės vadovams ir JAV valstybės departamentui. Po kurio laiko stažuotojas buvo išmestas iš darbo, bet jokių kitų sankcijų niekas nesiėmė.

Nė vieno nuteistojo

Nepaisant to, kad šios istorijos iškilo į viešumą, nė vienas samdinys nebuvo patrauktas atsakomybėn ir nė viena prisidirbusi bendrovė neprarado JAV kariuomenės kontrakto.

Teisininkai pripažįsta, kad tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus iškyla daug sunkumų ieškant įkalčių ir aiškinantis dėl jurisdikcijos. Tyrėjai ir prokurorai linkę atmesti tokias bylas, nes jos reikalauja daug laiko ir žmogiškųjų išteklių.

"Nėra nė vieno nubaustojo, – teigė teisininkė ir buvusi žmogaus teisių organizacijos "Human Rights Watch" tyrėja Martina Vandenberg. – Tai reiškia, jog nededama jokių pastangų, kad būtų vykdomi įstatymai."