NATO tvirtina nematanti jokių požymių, kad Rusijos pajėgos atsitrauktų nuo Ukrainos sienos

NATO pareiškė neturinti jokių įrodymų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų pasitraukusios nuo Ukrainos sienos, nors prezidentas Vladimiras Putinas ką tik tvirtino, jog rusų kariai grįžo į savo įprastus pratybų poligonus, sakė trečiadienį vienas NATO pareigūnų.

„Mes neturime jokių požymių, kad būtų pasikeitęs karinių pajėgų išsidėstymas palei Ukrainos sieną“, – sakė pašnekovas naujienų agentūrai „Reuters“.

V. Putinas: Rusija atitraukė savo ginkluotąsias pajėgas nuo Ukrainos sienos

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.

„Mums visą laiką sakoma, kad nerimą kelia mūsų kariuomenė prie Ukrainos sienos – mes jas atitraukėme, jos šiandien yra ne prie Ukrainos sienos, o vietose, kur jos vykdo savo įprastus užsiėmimus poligonuose“, – sakė V.Putinas po derybų su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu).

„Tai nesunku patikrinti šiuolaikinėmis žvalgybos priemonėmis, viskas matyti“, – pridūrė jis.

Ukrainos pajėgos trumpam buvo užėmusios separatistų kontroliuotą Mariupolio meriją

Ukrainos vyriausybinės pajėgos praėjusią naktį pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje užėmė vietos administracijos pastatą, kurį buvo okupavę sukilėliai, išstūmė iš jo prorusiškus aktyvistus ir tuomet atsitraukė, trečiadienį pranešė liudininkai.

Ukrainos televizija „5 kanal“ kiek anksčiau nurodė, kad Nacionalinė gvardija užėmė administracijos pastatą Mariupolyje - pusę milijono gyventojų turinčiame rusakalbiame mieste Donecko srityje, kurią separatistai savavališkai paskelbė „liaudies respublika“. Čia savaitgalį planuojamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Tuo tarpu liudininkai pasakojo, kad administracijos pastatą užėmę kariai atsitraukė, prieš tai sulaužę baldus ir biuro įrangą. Ašarinių dujų tvaikas tvyrojo pastate, kuriame ryte nebuvo žmonių, išskyrus aktyvistus su dujokaukėmis, kurie tvarkė nuolaužas.

„Jie atsiuntė juos iš Lvovo“ - agentūrai „Reuters“ įvykio vietoje sakė vienas liudininkas, kalbėdamas apie vakarinį miestą, kuris yra ukrainiečių kalbos ir kultūros židinys.

„Nebuvo jokio šaudymo. Jie tiesiog mums pasakė, kad nori, jog mes išeitume, tik tiek“, - aiškino jis. 

Ryte prorusiški aktyvistai prie pastato, ant kurio plevėsavo separatistų vėliavos, vėl statė barikadas, o iš garsiakalbių sklido patriotinės dainos.

Tai buvo jau mažiausiai antras trumpalaikis šio vietos administracijos pastato kontrolės perėmimas. Balandžio 24-ąją naująją Kijevo valdžią remiantys aktyvistai nakties metu buvo išstūmę iš čia prorusiškus separatistus, tačiau kitą dieną šie sugrįžo ir susigrąžino pastato kontrolę.

„Jie nenori, kad mes surengtume referendumą, bet tai yra mūsų teisė. Tai demokratija“, – vienas vyras, vardu Aleksandras trečiadienį sakė Mariupolio merijoje.

„Jeigu visa tai tęsis, mes nesitenkinsime federalizacija, – pridūrė jis, turėdamas omenyje pasiūlymą regionui suteikti autonomiją federacinės Ukrainos sudėtyje. – Mes galėjome susitarti, tačiau jie nenori leistis į jokias kalbas.“

Antradienio vakarą prorusiški kovotojai Mariupolyje sakė Rusijos žiniasklaidai, kad buvo užpultas mažiausiai vienas sargybos postas, jų įkurtas miesto prieigose.

Vienas sukilėlis sakė naujienų agentūrai ITAR-TASS, kad per tą reidą žuvo vienas žmogus, tačiau ta informacija nebuvo patvirtinta.

Mariupolio vietos žiniasklaida antradienio vakarą paskelbė nuotraukų, kuriose matomos barikados iš sustatytų autobusų ir degančių padangų.

Rusijai sužlugdžius rinkimus Ukrainoje demokratija patirtų „siaubingą smūgį“, sako britų diplomatijos vadovas

Rusija slapta siunčia į rytų Ukrainą kovotojus ir lieja „milžinišką propagandos srautą“, siekdama sužlugdyti vėliau šį mėnesį planuojamus prezidento rinkimus, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pareiškė trečiadienį per vizitą Kijeve.

Jeigu šios Maskvos pastangos bus sėkmingos, tai taps „siaubingu smūgiu demokratijai“, pridūrė W.Hague'as, kuris kaltina Rusiją, kad ši režisuoja referendumą dėl Ukrainos rytinių regionų nepriklausomybės ateinantį savaitgalį ir tuo sukeltų pavojų gegužės 25 dieną vyksiantiems prezidento rinkimams.

„Neturi kilti jokių abejomių, kad Rusijos vyriausybės bando surežisuoti šį konfliktą ir provokacijas rytinėje ir pietinėje Ukrainoje“, – sakė W.Hague'as po susitikimo su Ukrainos lyderiais.

„Artimiausias tikslas – sužlugdyti gegužės 25 dienos rinkimus, nors jie taip pat gali bandyti rasti pretekstą intervencijai“, – perspėjo britas.

Pasak W.Hague'o, Ukrainos kariai kovoja ne tik su prorusiškais separatistais, bet ir su tomis pačiomis specialiosiomis pajėgomis, kurias Rusija buvo nusiuntusi į Krymą prieš jo aneksavimą kovą.

„Aišku, kad vadovaujantys šių pajėgų elementai, sprendžiant iš jų apmokymo, jų apginklavimo, jų elgesio, kuris yra toks pat kaip infiltruotųjų Kryme, yra ne paprastos prorusiškos pajėgos, jos yra Rusijos pajėgos“, – sakė jis.

Tuo pat metu „vykdoma milžiniška propaganda, kuriai diriguoja Maskva“, kalbėjo W.Hague'as.

Rusija siekia bet kokia kaina neleisti įvykti Ukrainos prezidento rinkimams, sakė jis.

„Nepriimtinas spaudimas“
Britanijos užsienio reikalų sekretorius pasmerkė „nepriimtiną spaudimą, kad tie rinkimai būtų sužlugdyti“.

Vakarų šalys visomis išgalėmis remia šiuos rinkimus, kuriuos laiko pagrindiniu žingsniu politiniam stabilumui įvesti Ukrainoje, kur po kelis mėnesius trukusių protestų vasarį Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Po Krymo aneksijos keliolika miestų Ukrainos rytinėje dalyje užėmę prorusiški separatistai ruošiasi sekmadienį surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

Pasak W.Hague'o, šis referendumas ir ginkluotas sukilimas yra ne kas kita kaip Maskvos ir kai kurių savivaldų siekis neleisti įvykti Ukrainos prezidento rinkimams.

„Nesėkmė surengti šiuos rinkimus būtų labai rimta... Tai būtų siaubingas smūgis demokratijai ir, žinoma, (rinkimus) atidėjus, kas žino, kad jie būtų surengti“, – kalbėjo W.Hague'as.

Pasak jo, šią savaitę Didžioji Britanija ir jos partnerės ES ruošia daugiau sankcijų Rusijai, siekdamos priversti ją pakeisti savo kursą.

Kijevo rėmėjai Vakaruose, pasak jo, „nori deeskalavimo“ dialogo keliu.

Rusina neigia kaip nors prisidėjusi prie neramumų rytinėje Ukrainoje ir sako, kad tai tiesiog yra spontaniškas Kijevo valdžios atmetimas.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį panašiai neigė įvedęs Rusijos pajėgas į Krymą, nors vėliau pripažino, kad kariai čia buvo įvesti dar iki pusiasalio aneksavimo vietos gyventojams „apginti“ .

ES įspėja Rusiją neaštrinti krizės Ukrainoje

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paragino Rusiją vengti bet kokių veiksmų, galinčių paaštrinti krizę Ukrainoje, nes priešingu atveju jai bus įvestos papildomos sankcijos.

ES taip pat nurodė, jog nori tęsti derybas su Japonija dėl laisvosios prekybos susitarimo, kurį Bendrijos pareigūnai laiko labai svarbiu ekonominiam augimui.

„Raginame Rusiją susilaikyti nuo bet kokių žingsnių toliau destabilizuojant Ukrainą ir prisidėti prie pastangų diplomatinėmis priemonėmis išspręsti šią krizę“, - pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) per spaudos konferenciją su Japonijos vyriausybės vadovu Shinzo Abe (Šindzu Abe), kuri buvo surengta po jų  susitikimo Briuselyje.

„Tolesni žingsniai destabilizuojant Ukrainą išprovokuos papildomas sankcijas“, - sakė H.Van Rompuy.

Naujos JAV sankcijos gali būti taikomos Rusijos finansams, energetikai ir gynybai, sako Valstybės departamentas

Referendumai Donecke ir Luhanske bei Rusijos sprendimas juos pripažinti ir Rusijos karių dislokavimas regionuose nulems sankcijų Rusijos sektoriams įvedimą, sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland).

Kalbėdama Senato Užsienio reikalų komitete, V.Nuland nurodė, kad kalba eina apie sankcijas Rusijos ekonomikos finansų, energetikos ir gynybos sektoriams, trečiadienį pranešė laikraštis „The Guardian“.

V.Nuland pažymėjo, kad JAV nepripažįsta „sufalsifikuotų“ gegužės 11-osios referendumų Ukrainos pietryčiuose.

„Mes įsitikinę, kad už šio nestabilumo stovi Rusija: rusų agentai teikia materialinę pagalbą, ginklus, koordinuoja veiksmus“, – sakė ji.

Pasak V.Nuland, „prorusiški separatistai nekalba Rytų ir Pietų Ukrainos gyventojų vardu: daugiau kaip du trečdaliai ukrainiečių (šalies) rytuose sako, kad planuoja balsuoti rinkimuose gegužės 25 dieną, ir nenori, kad „žali žmogeliukai“ trukdytų jiems laisvai pareikšti savo pasirinkimą“.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja sakė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) rengiasi nusiųsti maždaug tūkstantį stebėtojų stebėti Ukrainos rinkimų, kad dešimtadalis tų stebėtojų bus amerikiečiai ir kad Kijeve svarstoma galimybė organizuoti „alternatyvias apylinkes“ Slovjanske.

Ukrainos prezidento rinkimų kampanijoje toliau pirmauja P. Porošenka

Ukrainos prezidento rinkimų kampanijos favoritų trejetas nepasikeitė - toliau įtikinamai pirmauja Aukščiausiosios Rados deputatas Petro Porošenka, antroje vietoje - ekspremjerė, partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko, trečias - Rados narys Serhijus Tihipka.

Kaip rodo sociologinių tyrimų grupės „Reiting“ surengta apklausa, tarp respondentų, ketinančių balsuoti gegužės 25 dieną numatytuose rinkimuose, P.Porošenką remia 43,4 proc. apklaustųjų, J.Tymošenko - 13,9 proc., S.Tihipką - 6,7 procento.

Už „Pilietinės pozicijos“ lyderį Anatolijų Hrycenką ketina balsuoti 4,5 proc. respondentų, už Regionų partijos kandidatą Mychailą Dobkiną - 4,3 proc., rodo apklausos duomenys.

Remiantis šiuo tyrimu, jei būtų rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas ir jame varžytųsi P.Porošenka ir J.Tymošenko, verslininkas gautų 48 proc. balsų, ekspremjerė - 13 procentų.

Jei antrajame ture susirungtų P.Porošenka ir S.Thihipka, jie surinktų atitinkamai 55 proc. ir 12 proc. balsų.

Rusija ragina Ukrainą nedelsiant nutraukti saugumo pajėgų operaciją šalies rytuose

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paragino Kijevą nedelsiant sustabdyti "jėgos naudojimą prieš savo žmones".

"Neteisėta Kijevo valdžia, nuolaidžiaujant jos globėjams Vakaruose, toliau šiurkščiai trypia visuotinai pripažįstamas žmogaus teisių normas", - sakoma ministerijos pranešime.

Rusija: Europa ignoruoja „fašizmo“ kilimą Ukrainoje

Rusija trečiadienį apkaltino Europą ignoruojant „fašizmo“ kilimą Ukrainoje ir pareikalavo nuodugniai ištirti dešimčių prorusiškų aktyvistų žūtį per praėjusios savaitės smurtą Odesoje.

„Daug metų Europa pro pirštus žiūrėjo į tai, kaip fašizmas įgauna naujų šalininkų, kaip jo šalininkai verbuoja naujus sekėjus“, – per viešą priėmimą Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja naujienų agentūros.

„Tai, kas gegužės 2 dieną nutiko Odesoje, yra grynas fašizmas, – sakė S.Lavrovas. – Mes neleisime sušluoti šių faktų po kilimu, kaip dabar bando daryti valdančioji koalicija“.

Per gaisrą profesinės sąjungos pastate Pietų Ukrainos uostamiestyje Odesoje penktadienį žuvo 42 žmonės – daugiausia prorusiški aktyvistai, kurie prieš tai dalyvavo susirėmimuose su naujosios vyriausybės Kijeve šalininkais.

Provakarietiškas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją suplanavus riaušes, kurios nulėmė tų žmonių žūtį.

Ukrainos pajėgos atkovojo iš prorusiškų sukilėlių Mariupolio administracinį pastatą

Ukrainos pajėgos susigrąžino kontrolę vietos administracijos pastate pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje po naktį vykusių įnirtingų susirėmimų su prorusiškais kovotojais, trečiadienį pranešė žiniasklaida.

Ukrainos televizija „5 kanal“ nurodė, kad Nacionalinė gvardija užėmė pastatą ir išvarė į gatvę sukilėlius, kur jie užblokavo pagrindinį prospektą, degindami padangas ir pastatę vieną troleibusą skersai gatvės. Tačiau iki trečiadienio ryto eismas vėl buvo atnaujintas.

Šios informacijos kol kas negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

JAV įstatymų leidėjai laikosi skirtingų nuomonių dėl naujų sankcijų Rusijai 

Jungtinių Valstijų senatoriai antradienį nerado bendros pozicijos naujų sankcijų Maskvai klausimu, respublikonams tvirtinant, kad prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) nederėtų laukti numatytų rinkimų Ukrainoje ir jis turėtų greičiau imtis baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos ekonomikos sektorius.

Baltieji rūmai sakė esantys pasirengę įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijai, kuri aneksavo Krymo pusiasalį  ir toliau tęsia agresiją neramumų krečiamoje Rytų Ukrainoje, jei Maskvos pajėgos sužlugdys gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus.

„Jei nesiimsime veiksmų dabar ir lauksime iki rinkimų, bijau, kad bus jau vėlu“, - sakė respublikonų senatorė Kelly Ayotte (Keli Ajot) pasibaigus uždaram įstatymų leidėjų pasitarimui dėl Ukrainos krizės.

„Esu toliau labai nepatenkinta nepakankama administracijos reakcija į tai, kas vyksta Ukrainoje“, įskaitant Vašingtono atsisakymą suteikti Ukrainos vyriausybinėms pajėgoms prieštankinę kovinę ginkluotę kovai su sukilėliais, kuriuos aprūpina Rusija, sakė ji.

Artimas K.Ayotte sąjungininkas senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) sakė, kad prezidentas B.Obama turi nedelsdamas imtis griežtų baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos ekonomiką, nes akivaizdu, kad Maskvos pastangos sutrikdyti balsavimą Ukrainoje yra nepaneigiamos.

„Gegužės 25-osios rinkimai šalies rytuose beveik neįmanomi“, - sakė L.Grahamas žurnalistas.

„Yra tiek daug okupuotų miestų ir pastatų, todėl būtų labai sudėtinga surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, turint galvoje tai, ką Rusija jau nuveikė. Manau, Rusija iš esmės suskaldė Ukrainą“, - sakė senatorius.

Demokratų senatorius Chrisas Murphy (Krisas Merfis) pritarė nuomonei, kad Rusijos kišimasis stiprėja, „rusams esant rytinėje Ukrainoje“, tačiau, pasak jo, to dar negalima traktuoti kaip rinkimų žlugdymo.

„Situacija tokia, kad netgi šiems provokatoriams laikant užėmus tiek pastatų, vis dar yra įmanoma surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, netgi tokiose vietose kaip Odesa ir kiti rajonai rytinėje Ukrainoje“, - sakė Ch.Murphy.

Jei sankcijos bus vienašališkai įvestos prieš rinkimus, neprisijungus prie šių veiksmų Europos Sąjungai, kurią su Rusija sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, tai „gali pakenkti mūsų saugumo interesams, o ne jiems pasitarnauti“, pabrėžė senatorius.

Ukrainoje jau dirba apie 100 stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), dar 900 turėtų atvykti vėliau. ESBO paragino visas konflikto šalis rinkimų laikotarpiu laikytis paliaubų.

Maskva teigia, kad rengti šiuos rinkimus vykstant tokio masto neramumams yra „absurdiška“.

Tuo tarpu Vašingtonas tikisi, kad rinkimai visgi įvyks, sakė demokratų senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas). 

„Jei ne, tai, manau, sulauks kur kas griežtesnio atsako iš Vakarų, ne tik Jungtinių Valstijų“, - pabrėžė jis.

Antrasis pagal įtaką Senato demokratas sakė, jog nori, kad būtų imtasi priemonių prieš Maskvą, tačiau labai svarbu pirmiausia įtikinti Europą prisijungti prie šių veiksmų.
Respublikonas L.Grahamas sakė, kad dėl sankcijų Rusijos ekonomikos sektoriams nukentės JAV ekonomika.

„Tačiau kaina, kurią mums tektų mokėti, yra verta mokėti dėl stabilumo ir dėl to, kad Rusija sumokėtų savo kainą“, - sakė jis.

JAV smerkia planuojamą „fiktyvų“ referendumą rytų Ukrainoje

Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų grupių pastangas organizuoti „fiktyvų“ referendumą, sakydamos, jog tai tėra naujas Maskvos mėginimas aneksuoti daugiau teritorijų.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pasmerkė planus surengti referendumą gegužės 11 dieną rytiniuose Donecko ir Luhansko miestuose, kuriuose padėtis, anot jo, panaši į susiklosčiusią Kryme kovo mėnesį.

„Tai išties naujas Krymo scenarijus, ir jokia civilizuota šalis nepripažins tokių fiktyvių pastangų rezultato“, – J.Kerry sakė žurnalistams.

„Mes kategoriškai atmetame šias neteisėtas pastangas toliau skaldyti Ukrainą“, – jis sakė po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton).

„Nesėdėsime rankų sudėję, kai rusiški elementai kursto nestabilumo liepsnas, užuot vykdę įsipareigojimus, kuriuos mes priėmėme“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas, sakydamas, kad tame regione „padėtį valdo“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kijevas ir jį palaikančios Vakarų šalys įsitikinę, kad Maskva siekia to referendumo, kad pakurstytų chaosą prieš nacionalinius prezidento rinkimus, kurie vyks dviem savaitėmis vėliau.

Vakarų šalys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus laiko gyvybiškai svarbiais legitimumo atkūrimui Ukrainoje po to, kai parlamentas paskyrė laikinąją vyriausybę, prorusiškam prezidentui Viktorui Janukovyčiui pabėgus iš šalies dėl kelis mėnesius trukusių audringų provakarietiškų jėgų protestų.