Departamento atstovė Hether Nauert (Hiter Noert) sakė, kad šis sąrašas bus paviešintas artimiausiomis dienomis, kad JAV kompanijos ir fiziniai asmenys turėtų laiko nutraukti bet kokius verslo ryšius su subjektais Rusijoje.

Dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte ir jos numanomo kišimosi į JAV prezidento rinkimus Kongresas liepą priėmė įstatymą dėl naujų sankcijų Maskvai.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neigė ataskaitas, kad Rusijos žvalgyba stengėsi pernai vykusius rinkimus pakreipti. Jis taip pat priešinosi naujajam įstatymui, kurio nuostatos draudžia prezidentui atšaukti poveikio priemones.

Kongresui priėmus šį teisės aktą triuškinama balsų dauguma, užkertančia prezidentui galimybę jį vetuoti, D.Trumpas rugpjūtį jį pasirašė, bet vis tiek skundėsi, kad į dokumentą įtrauktos „aiškiai konstitucijai prieštaraujančios nuostatos“.

Įstatymas įpareigoja valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono (Rekso Tilersono) vadovaujamą departamentą iki spalio 1-osios pateikti subjektų, kuriems gali būti taikos sankcijos, sąrašą. Valstybės departamentas iki nustatyto termino to nepadarė.

Įstatymų leidėjai protestavo ir kaltino administraciją vilkinant procesą. Galiausiai, vėluodamas 25 dienas, Valstybės departamentas pasiuntę šį sąrašą Kongresui.

„Sekretorius Tillersonas jį pasirašė, ir jis šiuo metu yra Kapitolijuje“, – H. Nauert sakė žurnalistams.

„Departamentas šiuo metu informuoja Kongresą, pagrindines JAV ūkio šakas, suinteresuotas šalis ir mūsų sąjungininkus bei partnerius apie mūsų ... nuorodas“, – pridūrė ji.

Įstatymas įpareigoja vyriausybę imtis priemonių prieš įmones, jeigu jos nuo ateinančių metų sausio 29 dienos „sąmoningai vykdys reikšmingus sandorius“ su subjektais, įtrauktais į sankcijų sąrašą.

Dienraštis „The New York Times“ ketvirtadienį paskelbė gavęs nutekintą Rusijos subjektų sąrašą.

Leidinio tinklalapyje paskelbtame dokumente išvardytos 33 bendrovės ir įmonių grupės, tarp jų gynybos sektoriaus milžinės „Kalašnikov“, „Ižmaš“ „Tupolev“, „Almaz-Antej“, „Rosoboroneksport“, „Rostech“, „MiG“, „Suchoj“ ir kitos.

Be to, į sankcijų sąrašą įtraukta Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vyriausioji valdyba.

Naujasis įstatymas sugriežtina jau anksčiau Rusijai taikytus suvaržymus. Numatoma, kad bus ribojama galimybė JAV įmonėms dalyvauti bendruose energetikos projektuose, kuriuose Rusijos partnerių indėlis yra didesnis kaip 33 proc. (anksčiau buvo 50 procentų).

Be to, Vašingtonas priešinsis dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, nes šis projektas „daro žalingą poveikį Europos Sąjungos energetiniam saugumui, dujų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje plėtrai ir reformoms Ukrainoje energetikos srityje“.

Vis dėlto teisės akte sakoma, kad sankcijos neturėtų paveikti JAV ir Rusijos bendradarbiavimo kosmoso sektoriuje.

JAV Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas respublikonas Bobas Corkeris (Bobas Korkeris), pastarosiomis savaitėmis griežtai kritikavęs D. Trumpą, sveikino Valstybės departamento žingsnį.

„Šiandien Valstybės departamento pateiktos nuorodos yra geras pirmasis žingsnis atsakingai įgyvendinant labai sudėtingą teisės aktą“, – pabrėžė jis.

„Kongresas tikisi nuodugnių ir savalaikių konsultacijų, kol įgyvendinimas bus visiškai užbaigtas“, – pridūrė B. Corkeris.

Jungtinės Valstijos jau anksčiau yra paskelbusios virtinę sankcijų Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus ir veiksmus Ukrainoje, bet naujasis įstatymas žengia dar toliau.

Neabejotina, kad naujos sankcijos dar labiau pablogins JAV ryšius su prezidento Vladimiro Putino Kremliumi. Anksčiau Maskva tikėjosi, kad po D. Trumpo išrinkimo tokios priemonės bus sparčiau atšauktos.