Likusios 14 JT Saugumo Tarybos narių tai rezoliucijai pritarė.

Vienintelis veto, kurį paskelbė JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley (Niki Heili), pademonstravo, jog Vašingtonas, pranešęs apie planus perkelti į Jeruzalę JAV ambasadą iš Tel Avivo neatsižvelgiant į palestiniečių pretenzijas dėl šio miesto, nesulaukė tarptautinės bendruomenės palaikymo.

Pagrindinės JAV sąjungininkės Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija ir Ukraina buvo tarp 14 narių, pritarusių rezoliucijai. Joje buvo numatoma, kad jokie sprendimai dėl Jeruzalės statuso „neturi jokio teisinio efekto, negalioja ir privalo būti atšaukti“.

„Jokia šalis nepasakys Jungtinėms Valstijoms, kur galime turėti savo ambasadą“, – pareiškė JT Saugumo tarybai N. Haley po balsavimo.

Egiptas pasiūlė rezoliucijos projektą, kuriame teigiama, kad Jeruzalės klausimas „turi būti sprendžiamas derybų keliu“ tarp Izraelio ir palestiniečių, ir „giliai apgailestaujama dėl pastarųjų sprendimų, susijusių su Jeruzalės statusu“, nors D. Trumpo žingsnis dokumente nėra konkrečiai minimas.

JAV, Britanija, Kinija, Prancūzija ir Rusija yra penkios JT Saugumo Tarybos narės, turinčios veto teisę. Kad būtų priimtas sprendimas, reikia bent devynių iš 15 jos narių pritarimo.

Jungtinių Valstijų prezidentui gruodžio 6-ąją oficialiai paskelbus, kad jo šalis pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostine, pasaulis griežtai kritikavo šį jo žingsnį, o palestiniečių teritorijose suintensyvėjo neramumai ir protestai.

Trečiadienį Jeruzalėje lankysis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas), regione vykstant demonstracijoms ir tvyrant diplomatinei įtampai dėl staigaus Vašingtono politikos pasikeitimo.

Miesto statusas laikomas vienu pagrindinių bet kokio ateities taikos susitarimo elementų.

Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine. Palestiniečiai laiko šį miestą savo būsimos valstybės sostine.

Minėtos JT rezoliucijos projekte visos šalys buvo raginamos neatidaryti savo ambasadų Jeruzalėje, nes susirūpinta, kad kitos valstybės gali imti sekti JAV pavyzdžiu.

Dokumente taip pat buvo įrašytas reikalavimas, kad visos šalys narės nepripažintų jokių veiksmų, prieštaraujančių JT rezoliucijoms dėl to miesto statuso.