Kaip rodo apklausos valdančiosios Konservatorių partijos vairą liepos mėnesį perėmęs B. Johnsonas jau kelias savaites pagal populiarumą užtikrintai lenkia leiboristus apklausose –  konservatoriai laikomi favoritais gruodžio 12 dieną vyksiančiuose rinkimuose.

Tuo metu J. Corbynas tikisi, kad jo kampanija pasieks tokios pačios sėkmės kaip per ankstesnius 2017 metų rinkimus. Tuomet jo pažadas nebetęsti griežto taupymo politikos ir imtis „daugeliui, o ne keletui“ naudingų pokyčių įkvėpė rinkėjus ir sutrukdė toriams užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente.

Abu politikai vos kelis kartus diskutavo parlamente, todėl žiūrimiausiu metu – 22 val. Lietuvos laiku – per televiziją ITV transliuojami debatai yra reta proga pamatyti, kaip jie bendrauja akis į akį.

Abi stovyklos taip pat tikisi, kad valandą truksiantys debatai suteiks pagreitį kol kas mažai entuziazmo keliančiai rinkimų kampanijai.

„Brexitas“ prieš nelygybę

B. Johnsonas iškvietė į žodinę dvikovą J. Corbyną, naktį išsiuntęs šiam laišką, kuriame išsakė abejonių dėl opozicijos lyderio planų, susijusių su artėjančiu Britanijos išstojimu iš Europos Sąjungos.

Agituodami konservatoriai žada „įgyvendinti „Brexitą“, nutraukti jau kelerius metus trunkančius politinius nesutarimus bei išvesti šalį iš bloko sausio 31 dieną ir nebeprašyti Briuselio atidėti jau kelis kartus nukeltą išstojimo procesą.

Mes žinome, kieno pusėje yra B. Johnsonas – milijardierių, bankininkų ir stambaus verslo.

J. Corbynas savo ruožtu žada persiderėti dėl Johnsono suderintos „skyrybų sutarties“ ir surengti dar vieną referendumą, apeliuodamas į maždaug pusę rinkėjų, kurie vis dar nesusitaikė su 2016 metais įvykusio pirmojo plebiscito dėl narystės ES sukrečiančiais rezultatais.

Tačiau leiboristų lyderis dar nepasakė, už kokį scenarijų agituotų prieš naują balsavimą, taigi, B. Johnsonas savo laiške perspėjo, kad šis tesiūlo daugiau „dvejonių ir atidėjimų“.

Tuo metu J. Corbynas pamėgino nukreipti dėmesį į jau dešimtmetį trunkančios konservatorių išlaidų mažinimo politikos padarinius, žadėdamas nacionalizuoti daugelį įmonių ir investuoti milžiniškas lėšas į viešųjų paslaugų sektorių.

Leiboristai užsipuolė šalies turtingąjį elitą, stengdamiesi jį susieti su B. Johnsono toriais.

Opozicinė partija antradienį pareiškė, kad 48 iš 151 Britanijos milijardierių nuo 2005 metų paaukojo toriams daugiau nei 50 mln. svarų sterlingų ir kad 10 iš jų perdavė pinigus B. Johnsonui tapus lyderiu.

Leiboristų atstovas finansų klausimais Johnas McDonnelas (Džonas Makdonelas) teigė, kad turėti tiek pinigų yra „nepadoru“.

„Mes žinome, kieno pusėje yra B. Johnsonas – milijardierių, bankininkų ir stambaus verslo“, – pridūrė jis..

B. Johnsonas perspėja, kad leiboristai pakenktų ekonomikai, nors pabrėžė taip pat turįs didelių išlaidų planų, žadėdamas daugiau pinigų skirti ligoninėms, mokykloms ir policijai, taip pat infrastruktūrai, įskaitant plačiajuosčio interneto ryšio tinklą.

Mažesnės partijos – už borto

Abu lyderiai atsakys į klausimus, kuriuos žiūrovai pateiks tiesiogiai stebint auditorijai. Mažesnės politinės jėgos sukritikavo tokį debatų formatą.

Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir Liberaldemokratų partija apskundė teismui sprendimą neįtraukti jas į diskusijas, tačiau Aukštasis Teismas pirmadienį atmetė šią bylą.

Nors kitas ministras pirmininkas beveik neabejotinai bus B. Johnsonas arba J. Corbynas, mažesnės partijos galėtų atlikti naujos sudėties parlamente itin svarbų vaidmenį.

Konservatoriams 2017 metais nepavyko užsitikrinti daugumos vietų Bendruomenių Rūmuose, todėl jie buvo priversti tartis dėl aljanso su Šiaurės Airijos Demokratine junionistų partija (DUP).

Jų susitarimas žlugo dėl ginčų „Brexito“ klausimais, todėl premjeras neteko palaikymo, kurio jam reikėjo, kad parlamentas ratifikuotų pasiektą „skyrybų sutartį“.

Šįkart jam iššūkį taip pat metė Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) griežtosios linijos „Brexito“ partija, nors ji ir sutiko nekelti kandidatų apygardose, kuriose per ankstesnius rinkimus laimėjo toriai.

Tuo metu leiboristai taip smarkiai atsiliko nuo konservatorių, kad sociologas Johnas Curtice'as (Džonas Kertisas) iš Glazge įsikūrusio Stratklaido universiteto pareiškė, kad jie beveik neturi jokių galimybių užsitikrinti daugumą.

Vis tik ekspertas pažymėjo, kad J. Corbynas vis dar gali perimti valdžią, jei suformuotų netvirtą koaliciją su dviem „Brexitui“ griežtai nepritariančiomis jėgomis – SNP ir liberalais demokratais.