JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) aiškiai nurodė, kad pasiekti šį drąsų tikslą dabar dar yra įmanoma, tačiau dabartinė politika veda planetą link katastrofiško temperatūros kilimo.

Pasaulio tautos ima mūsų ateitį į savo rankas, sakoma ataskaitoje.

2 800 puslapių ataskaita – bene išsamiausias kada nors atliktas vertinimas, kaip sustabdyti visuotinį atšilimą – dokumentuoja „sulaužytų (su) klimato kaitos (sustabdymu susijusių) pažadų litaniją“, sakė JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), kritikuodamas vyriausybes ir pramonės atstovus.

„Kai kurios vyriausybės ir verslo lyderiai sako viena, o daro kita. Paprasčiau sakant, jie meluoja. O rezultatai bus katastrofiški“, – sakė A. Guterresas vaizdo kreipimesi, paskelbtame tuo pačiu metu, kaip ir JT ataskaita. 

Pastaraisiais mėnesiais IPCC paskelbė pirmąsias dvi iš trijų mokslinių vertinimų dalių, kuriose aprašoma, kaip atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) šildo planetą ir kokią įtaką tai daro gyvybei Žemėje.

Trečioje ataskaitos dalyje pateikiamos rekomendacijos, kokių priemonių turime imtis.

„Esame atsidūrę kryžkelėje, – teigė vienas iš IPCC vadovų Hoesung Lee (Hesen Li). – Sprendimai, kuriuos priimame dabar, gali užtikrinti gyventi tinkamą ateitį. Turime įrankių ir žinių, reikalingų klimato kaitai pažaboti.“

Ataskaitoje nurodoma, kad sprendinių yra, tačiau jie liečia beveik visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus ir reikalauja didelių investicijų bei „neatidėliotinų veiksmų“.

Pirmoji užduotis pasauliniame užduočių sąraše yra sustabdyti atmosferos taršos augimą ŠESD. 

Tai reikia padaryti iki 2025 metų, kad būtų vilties įgyvendinti bent mažiau ambicingus Paryžiaus susitarimo punktus ir pažaboti temperatūros kilimą iki mažiau nei dviejų laipsnių Celsijaus, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Be to, remiantis ataskaita, iki 2030 metų išmetamo anglies dioksido kiekį reikia sumažinti 43 procentais, o iki amžiaus vidurio – 84 procentais, norint pasiekti ambicingesnį Paryžiaus sutarties tikslą – neleisti temperatūrai pakilti aukščiau 1,5 laipsnio Celsijaus.

„Dabar arba niekada, jei norime apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo profesorius ir vienas iš ataskaitą rengiančios darbo grupės pirmininkų Jimas Skea (Džimas Skėja).

„Tai padaryti bus neįmanoma, skubiai nemažinant išmetamųjų teršalų kiekio visuose sektoriuose“, – perspėjo jis.

Tačiau vien išmetamųjų teršalų mažinimo nebepakanka, perspėjo IPCC. Technologijos, skirtos anglies dvideginio išsiurbimui iš atmosferos, dabar dar neveikia reikiamu pajėgumu ir turės būti labai išplėtotos.

Iškastinis kuras

Ne didesnis kaip 1,5 laipsnio pasaulinis atšilimas, kuris buvo numatytas kaip optimaliausias scenarijus 2015 metų Paryžiaus klimato sutartimi, daugelio valstybių buvo pasirinktas kaip siektina gairė, tačiau šiuo metu jis yra „nepasiekiamas“, nurodė IPCC.

Norint įgyvendinti šį tikslą, reikia drastiškai sumažinti iškastinio kuro, kurio naudojimas sukelia didžiąją dalį atmosferos taršos, naudojimą.

Šalys turėtų visiškai atsisakyti anglių naudojimo ir atitinkamai 60 ir 70 procentų sumažinti naftos ir dujų naudojimą, kad galėtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, nurodė IPCC.

Ataskaitoje perspėjama, kad jei dabartinė iškastinio kuro infrastruktūra būtų naudojama iki numatomo eksploatavimo laikotarpio pabaigos, nesulaikant taršos anglies dvideginiu, būtų neįmanoma apriboti visuotinio atšilimo iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Nors vyriausybės politika, investicijos ir teisės aktai skatins taršos mažinimą, IPCC aiškiai pabrėžė, kad daug kas priklauso ir nuo pačių žmonių.

Atsisakant tolimų lėktuvų skrydžių, pereinant prie augalinės dietos, statant minimalų poveikį klimatui turinčius pastatus ir kitais būdais mažinant suvartojimą, lemiantį energijos poreikį, atmosferos tarša ŠESD iki 2050 metų sumažėtų 40–70 procentų.

„Spartūs ir dideli paklausos pokyčiai leidžia kiekvienam sektoriui lengviau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, įskaitant statybas, maisto vartojimą ir transportą, teigiama ataskaitoje.

Karui Ukrainoje skatinant Vakarus kuo greičiau atsisakyti naftos ir dujų iš Rusijos, stebėtojai pastebi, kad ataskaita turėtų labiau atkreipti šalių dėmesį į jų įsipareigojimus klimato kaitos srityje.