Po Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto priimtame tekste šalys pirmą kartą susitarė visuotinai ginti pamatines visų žmonių teises ir laisves.

„Pasaulinio karo pelenuose jis atnešė viltį ir žadėjo teisingumą, kad niekada nepasikartotų vis nauji kraujo praliejimo ciklai“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

„Jame numatytas kelias į taiką“, – sakė jis susirinkusiesiems, minintiems 1948 metų gruodžio 10 dieną Paryžiuje priimto novatoriško traktato 75-ąsias metines.

V. Turkas sakė, kad jo mintys krypsta „į milijonus žmonių, patiriančių nepakeliamas kančias okupuotoje Palestinos teritorijoje, ypač Gazoje, Izraelyje, Sudane, Ukrainoje, Mianmare ir daugybėje kitų vietų“.

Pasaulinio karo pelenuose jis atnešė viltį ir žadėjo teisingumą, kad niekada nepasikartotų vis nauji kraujo praliejimo ciklai.

„Badas. Priespaudą ir neapykantą kurstanti diskriminacija. Represijos ir persekiojimas. Grėsmė, kurią žmogaus teisėms kelia klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimas. Tai gilūs ir tarpusavyje susiję iššūkiai, kylantys dėl negebėjimo užtikrinti žmogaus teisių“, – sakė V. Turkas pirmadienį JT Europos būstinėje Ženevoje vykusiame renginyje.

Per renginį, kuris prasidėjo tylos minute žmogaus teisių pažeidimų aukoms, V. Turkas sakė, kad deklaracija yra „gairės“, kaip spręsti didžiulius iššūkius, su kuriais susiduriame šiandien.

Jis sakė, kad deklaracija „rezonuoja su senovės išmintimi, kuri jungia visus žmones“.

Deklaracija sėmėsi įkvėpimo iš viso pasaulio, įskaitant Apšvietos filosofiją, islamo akcentuojamą žmogaus orumą ir užuojautos kupiną dalijimąsi, taip pat Haičio revoliucijos reikalavimus nutraukti pavergimą ir rasistinę priespaudą.

Nors deklaracija nėra teisiškai privaloma, joje pabrėžiama asmens teisių viršenybė prieš valstybių teises.