Keturios rezoliucijos buvo priimtos po išsamių derybų, diplomatams dėl koronaviruso pandemijos dirbant nuotoliniu būdu.  

Saugumo Taryba visas rezoliucijas patvirtino vienbalsiai.

Viena iš rezoliucijų iki 2021 metų balandžio buvo pratęstas JT ekspertų mandatas stebėti, kaip vykdomos Šiaurės Korėjai paskelbtos sankcijos. 

Taip pat iki birželio galo buvo pratęsta JT misija Somalyje, o iki gegužės pabaigos – misija Darfūre. Misijos buvo pratęstos vos keliems mėnesiams dėl neaiškios padėties, susijusios su koronaviruso pandemija.    

JT Saugumo Taryba taip pat priėmė rezoliuciją, skirtą sustiprinti taikdarių apsaugą. 

Saugumo Taryba dirbti nuotoliniu būdu pradėjo kovo 12 dieną. 

Niujorkas, kur posėdžiauja Saugumo Taryba, tapo koronaviruso pandemijos epicentru Amerikoje.

Dėl rekomendacijų laikytis karantino taisyklių ir dirbti nuotoliniu būdu Saugumo Tarybai, atsakingai už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, teko susikurti visiškai naujas darbo taisykles. 

Po ilgiau nei dešimt dienų trukusių diskusijų Saugumo Tarybos narės sutarė, kad pasibaigus uždaroms deryboms dėl rezoliucijų projektų jos per 24 valandas turės elektroniniu būdu atiduoti savo balsą JT sekretoriatui, paskelbsiančiam balsavimo rezultatus. 

Kelios valstybės pageidavo, kad visi posėdžiai vyktų tik vaizdo ryšiu, tačiau Rusija, viena iš penkių veto teisę turinčių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, su tuo nesutiko dėl teisinių ir politinių priežasčių, sakė diplomatai.    

Rusijos nuomone, vaizdo ryšiu galėtų vykti tik „neoficialios“ Saugumo Tarybos derybos. 

„Gremėzdiška“ procedūra

Balsavimų perkėlimas į virtualią erdvę reiškia, kad laikinai nebebus galima stebėti garsiųjų Saugumo Tarybos posėdžių, per kuriuos diplomatai atiduoda savo balsą ar pareiškia veto teatrališkai pakeldami ranką, taip pat naudojasi galimybe prieš televizijos kameras įnirtingai užsipulti kitas valstybes.

Keli diplomatai sakė, kad nauja procedūra tinkama, kai vyksta techniniai balsavimai dėl misijų pratęsimo, tačiau ji nėra itin gera kontroversiškesniems klausimams spręsti.  

„Nauja balsavimo procedūra atrodo nepaprastai ir bereikalingai biurokratiška“, – sakė tarptautinės organizacijos „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas (Ričardas Govanas), dirbantis Jungtinėse Tautose.

„24 valandų termino skyrimas visiems konfidencialiai pateikti balsus turi prasmę, kai sprendžiami rutininiai klausimai, tačiau tai būtų absurdiškai gremėzdiška, jei Saugumo Tarybai tektų greitai reaguoti į rimtą krizę“, – sakė jis.  

JT ekspertė Alexandra Novosseloff (Aleksandra Novoselof) iš Paryžiaus universiteto „Pantheon-Assas“ sakė, kad Saugumo Taryba stengiasi „išlikti aktyvi ribojančiomis sąlygomis, kurios nepalankios ilgoms deryboms ir susitikimams“.  

Tačiau ji neįžvelgė grėsmės, kad tokio darbo rezultatai gali būti labiau paviršutiniški. Anot A. Novosseloff, JT rezoliucijos visuomet buvo „mažiausio bendro vardiklio“ paieška derybų keliu.   

Kovo mėnesį Saugumo Tarybai pirmininkaujanti Kinija nuotolinį darbą pavadino „laikina ir ypatinga priemone“ ir sakė, kad tai netaps precedentu veiklai, kai pagerės situacija dėl koronaviruso pandemijos.

Primygtinai raginant generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), JT būstinė prie Rytų upės Niujorke simboliškai tebėra atidaryta, nors didžioji dauguma diplomatų, tiek dirbančių sekretoriate, tiek atstovaujančių valstybėms narėms, į ją nebeateina.     

Pats A. Guterresas ėmė dažniau skelbti dramatiškus pareiškimus. Jis, be kita, ko įspėjo, kad milijonai žmonių mirs, jeigu šalys nekovos su koronaviruso pandemija vieningu frontu, ir paragino visame pasaulyje paskelbti paliaubas, kad žmonija galėtų sutelkti visą dėmesį į kovą su šiuo užkratu.

Saugumo Taryba naujas taisykles priėmė palyginti greitai, Vašingtone atsinaujinus diskusijoms dėl galimybės leisti JAV Kongresui balsuoti virtualiu būdu.