Penktadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad buvo atnaujinti Teherano branduolinių objektų patikrinimai.

Tačiau po savaitę trukusių aukšto lygio derybų JT Generalinėje Asamblėjoje Vakarų valstybės nematė realios ir pakankamos pažangos dėl sankcijų Iranui atidėjimo.

Penktadienį Rusijai ir Kinijai nepavyko susitarti dėl sankcijų Teheranui atidėjimo, o Maskva užsiminė, kad gali jų nevykdyti, nors pagal tarptautinę teisę jos privalo būti įgyvendintos.

Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigia, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekiama užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.

Todėl jos inicijavo vadinamąjį grįžimo į pradinę padėtį (angl. snapback) mechanizmą, pagal kurį prieš dešimtmetį sustabdytos sankcijos vėl įsigaliotų šeštadienį.

Šios Europos valstybės inicijavo ekonominių sankcijų atnaujinimo procesą, pareikalavusios, kad Teheranas atšauktų virtinę veiksmų, kurių ėmėsi po to, kai birželį Izraelis ir Jungtinės Valstijos subombardavo Irano branduolinius objektus.

Sunkiai pasiektas 2015-ųjų JCPOA  faktiškai žlugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018-aisiais, per savo pirmąją kadenciją, iš jo pasitraukė ir atnaujino griežtas sankcijas Iranui.

Jei paskutinę minutę nebus pasiektas joks susitarimas su Iranu, po dešimtmečio pertraukos sankcijos įsigalios 20 val. Niujorko (sekmadienį 3 val. Lietuvos) laiku.

Šios sankcijos bus taikomos įmonėms, organizacijoms ir asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Irano branduolinės programos ar balistinių raketų kūrimo.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) pareiškė, kad nebėra jokios prasmės siekti paskutinės minutės susitarimo, nes, jo teigimu, Izraelis ir JAV siekia panaudoti spaudimą nuversti Islamo Respubliką.

„Jei tikslas būtų buvęs išspręsti susirūpinimą dėl branduolinės programos, mes galėtume tai lengvai padaryti“, – žurnalistams sakė prezidentas.

Žurnalistams jis dar kartą pabrėžė, kad Iranas nesiekia turėti branduolinio ginklo.

M. Pezeshkianas nurodė, kad anksčiau šią savaitę Prancūzija pasiūlė Iranui atsisakyti savo labai praturtinto urano atsargų mainais į sankcijų grąžinimo atidėjimą vienam mėnesiui.

„Kodėl turėtume save įsprausti į tokius spąstus ir kiekvieną mėnesį turėti kilpą ant kaklo?“ – klausė iraniečių prezidentas.

Jis apkaltino JAV, kad šios spaudžia Europos valstybes, kad jos, esą nesudarytų jokių kompromisų su Iranu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) tvirtino, kad bet kokios pastangos atnaujinti sankcijas yra „teisiškai negaliojančios“ ir pažadėjo niekada „nepasiduoti spaudimui“ dėl Teherano branduolinės programos, pridurdamas, jog vis dar yra atviras tolimesnėms deryboms.