Beveik 260 tūkst. somaliečių mirė nuo didelio bado 2010-2012 metais - gerokai daugiau, negu buvo prognozuojama tuo metu, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje oficialioje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje.

„Badas ir didelis nesaugumas tiekiant maistą Somalyje nusinešė apie 258 tūkst. žmonių gyvybių nuo 2010-ųjų spalio iki 2012-ųjų balandžio, tarp jų 133 tūkst. vaikų iki penkerių metų amžiaus“, - sakoma bendroje ataskaitoje, kurią parengė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) bei JAV finansuojamas Bado ankstyvojo perspėjimo sistemų tinklas (FEWS NET).

Somalis labiausiai nukentėjo nuo didelės sausros 2011 metais, kuri paveikė daugiau nei 13 mln. žmonių Rytų Afrikoje.

„Pietų ir Vidurio Somalyje mirė apie 4,6 proc. visų gyventojų ir 10 proc. vaikų iki penkerių metų“, - nurodoma ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad šios mirtys papildė 290 tūkst. „įprastų“ mirčių per tą laikotarpį ir kad jų skaičius buvo dvigubai didesnis negu vidurkis Užsachario Afrikoje.

Badas pirmiausiai buvo paskelbtas 2011-ųjų liepą Somalio Pietų Bakolo ir Žemutinės Šabelahos regionuose, bet vėliau išplito kitose teritorijose, įskaitant Vidurio Šabelahą, Afgoję ir pabėgėlių stovyklas karo nuniokotoje sostinėje Mogadiše.

Žemutinėje Šabelahoje mirė 18 proc. vaikų iki penkerių metų, sakoma ataskaitoje.

JT bado pabaigą paskelbė 2012 metų vasarį.

Siaučiant badui, buvo manoma, kad mirė dešimtys tūkstančių žmonių, tuo tarpu naujoje ataskaitoje sakoma, kad ši neganda nusinešė daugiau gyvybių negu per badą Somalyje 1992 metais, kai per ilgesnį nei metų laikotarpį mirė apie 220 tūkst. žmonių.

Badas skelbiamas, kai bent penktadalis namų ūkių patiria didžiulį maisto stygių, daugiau nei 30 proc. žmonių kenčia dėl labai menko maitinimosi, o kiekvieną parą miršta bent du žmonės iš 10 tūkst. gyventojų, nurodoma JT pateikiamame apibrėžime.

Somalis, kurį pastaruosius du dešimtmečius krėtė beveik nenutrūkstantys pilietiniai kariai, yra viena iš pavojingiausių vietų pasaulyje pagalbos darbuotojams, taip pat vienas iš regionų, kuriems jų reikia labiausiai.