Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas Minske sąmoningai valo pilietinę visuomenę nuo paskutinių kitaminčių, JT Žmogaus teisių tarybai sakė Anais Marin (Anais Maren).
„Padėtis išlieka katastrofiška. Deja, ji vis blogėja“, – kalbėjo specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais.
„Baltarusijos vyriausybė iš dalies pakeitė jau ir taip griežtus teisės aktus, kuriais siekiama panaikinti pilietines laisves, todėl padaugėjo politiškai motyvuotų baudžiamųjų persekiojimų ir nuosprendžių, – sakė ji. – Atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus stoka skatina baimės atmosferą tarp aukų ir jų šeimų.“
A. Marin šias pareigas eina penkerius metus ir priminė Tarybai, kad dar prieš dvejus metus įspėjo ją apie totalitarinį Minsko posūkį, kurį įrodo žmogaus gyvybės ir orumo nepaisymas per 2020 metais vykusį susidorojimą su taikiais protestuotojais.
Savo metinėje ataskaitoje prancūzų politologė teigė, kad daugiau kaip 1 500 asmenų vis dar yra sulaikyti dėl politiškai motyvuotų kaltinimų, o nuo 2020-ųjų kasdien vidutiniškai įvykdoma po 17 savavališkų areštų.
„Turiu rimtų priežasčių manyti, kad dėl politinių motyvų nuteistiesiems sąmoningai sunkinamos kalėjimo sąlygos, nes už menkus kalėjimo taisyklių pažeidimus jie sodinami į karcerius“, – sakė A. Marin.
„Baltarusijoje niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už savavališką dešimčių tūkstančių taikių protestuotojų sulaikymą 2020 metais, taip pat už smurtą ir kankinimus, kuriuos patyrė daugelis jų, – nurodė ji. – Šis visuotinis nebaudžiamumas ir baimės atmosfera, atsiradusi dėl besitęsiančių represijų, privertė šimtus tūkstančių baltarusių pasitraukti į tremtį.“
Žiniasklaida, akademikai, moksleiviai
Pasak A. Marin, Baltarusijoje nuolat persekiojami žmogaus teisių gynėjai, daugiau kaip 1 600 „nepageidaujamų organizacijų, įskaitant visas likusias nepriklausomas profesines sąjungas, buvo prievarta likviduotos“.
„Tai rodo sąmoningą valstybės politiką, kuria siekiama išvalyti pilietinę erdvę nuo paskutinių kitos nuomonės besilaikančių elementų“, – sakė ji.
A. Marin taip pat teigė, kad Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo paskelbtos ekstremistinėmis organizacijomis, o akademinė laisvė sistemingai pažeidinėjama.
„Ideologinė kontrolė ir drausminės priemonės riboja nuomonių ir jų raiškos laisvę“, – sakė ji.
Švietimo sistemoje taip pat vykdoma ideologinė kontrolė, vaikai neskatinami reikšti savo nuomonės, o už kitokią nuomonę jiems grasinama ir gresia pasekmės.
Kalbant apie Rusijos invaziją į Ukrainą, asmenys susiduria su sunkumais, kai bando pasisakyti prieš invaziją arba abejoja Baltarusijos vaidmeniu padedant 2022 metais Maskvos pradėtai invazijai.
„Dėl antikarinių akcijų buvo sulaikyti ir areštuoti daugybė žmonių, kai kurie iš jų buvo apkaltinti teroristinių išpuolių planavimu – už šį nusikaltimą dabar gali būti baudžiama mirties bausme“, – sakė A. Marin.
Baltarusijai iš karto buvo pasiūlyta atsakyti į šį pranešimą Žmogaus teisių taryboje, tačiau ji nedalyvavo.