JT aukščiausia teisių gynimo institucija specialiai sušauktą posėdį ir jame svarstė, ar pradėti aukšto lygio tarptautinį tyrimą dėl Iraną krečiančių masinių protestų malšinimo.

Teheranas ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalis, kurios paragino surengti šį skubų posėdį, sakydamas, kad joms trūksta „moralinio patikimumo“.

V. Turkas, pirmą kartą nuo tada, kai pradėjo eiti šias pareigas, kalbėdamas Taryboje pareiškė, kad Iranas įklimpo į tikrą žmogaus teisių krizę.

„Nereikalingas ir neproporcingas jėgos naudojimas privalo būti nutrauktas, – sakė jis. – Dabar išgyvename tikrą žmogaus teisių krizę.“

V. Turkas teigė, kad žmonės visoje Irano visuomenėje reikalauja pokyčių ir rodo neįtikėtiną drąsą.

„Raginu vyriausybę ir valdančiuosius įsiklausyti... Kiek mums pavyko sužinoti, iki šiol per protestus buvo suimta apie 14 000 žmonių, įskaitant vaikus. Tai stulbinantis skaičius“, – kalbėjo jis.

V. Turkas nurodė, kad, kukliausiais apskaičiavimais, slopinant demonstracijas žuvusių žmonių skaičius viršija 300, tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 40 vaikų. „Tai nepriimtina“, – sakė jis.

Pasak jo, oficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu mirties bausmė gresia mažiausiai 21 per protestus suimtam asmeniui.

„Raginu vykdyti nepriklausomus, nešališkus ir skaidrius įtariamų žmogaus teisių pažeidimų tyrimus, atitinkančius tarptautinius standartus. Raginu... paleisti visus suimtuosius už taikų protestavimą ir... paskelbti mirties bausmės moratoriumą“, – kalbėjo V. Turkas.

Irano viceprezidento pavaduotoja moterų ir šeimos reikalams Khadijeh Karimi (Chadidžė Karimi) savo ruožtu Ženevoje vykusiame Tarybos posėdyje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, kurios ragino surengti ketvirtadienio susitikimą, „stokoja moralinio patikimumo pamokslauti kitiems apie žmogaus teises ir prašyti specialios sesijos dėl Irano“.