Šiuo 100 metų galiosiančiu susitarimu siekiama sustiprinti paramą Ukrainai likus kelioms dienoms iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

JK premjerui lankantis Ukrainos sostinėje, mieste aidėjo oro pavojaus sirenos, girdėjosi garsūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Tai pirmas K. Starmerio vizitas į Ukrainą nuo liepos mėnesio, kai jis pradėjo eiti premjero pareigas.

Ketvirtadienį jis pažadėjo tvirtai remti Ukrainą beveik trejus metus trunkančios plataus masto Rusijos invazijos akivaizdoje ir pridūrė, kad bet kokiu taikos susitarimu turi būti užtikrintas šalies saugumas ir nepriklausomybė.

Tai dar vienas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Vakarų lyderiu prieš pirmadienį įvyksiančią D. Trumpo inauguraciją.

Netrukus valstybės vairą perimsiantis išrinktasis prezidentas D. Trumpas pažadėjo sugrįžęs į valdžią karą Ukrainoje išspręsti per 24 valandas. Tai Ukrainoje ir Europoje pakurstė nuogąstavimus, jog Kyjivas gali būti priverstas padaryti didelių nuolaidų derybose dėl taikos.

Ketvirtadienį K. Starmeris pažadėjo veikti išvien su sąjungininkais, kad bet koks susitarimas būtų „pakankamai tvirtas ir užtikrintų Ukrainos saugumą, bet kokią galimą taiką ir atgrasytų nuo bet kokios būsimos agresijos“.

Pagal šimtmetį galiosiantį susitarimą Londonas ir Kyjivas įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Juo taip pat siekiama paspartinti Ukrainos gynybos pramonės plėtrą ir pripažinti Ukrainą kaip būsimą NATO sąjungininkę.

Kalbėdamas Kyjive K. Starmeris pasveikino susitarimą ir teigė, kad jis atspindi abiejų šalių ryšį.

V. Zelenskis sakė, kad JK ir Ukrainos santykiai yra „artimesni nei bet kada anksčiau“, ir pavadino susitarimą visapusišku.

„Kuo stipresnė pozicija“

Prieš susitikimą V. Zelenskis sakė, kad jis ir JK premjeras aptars galimybę dislokuoti Ukrainoje Vakarų karius, kurie stebėtų, kaip įgyvendinamas potencialus taikos susitarimas.

Pirmasis šį pasiūlymą pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Tačiau ketvirtadienį K. Starmeris nei patvirtino, nei paneigė JK pasirengimo tokiam karių dislokavimui.

„Tikrai svarbu, kad Ukrainos padėtis būtų kuo stipresnė“, – sakė jis, žurnalistų paklaustas, ar taikos atveju JK siųstų karinį kontingentą į Ukrainą.

JK yra viena iš didžiausių Kyjivo karinių rėmėjų. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ji pažadėjo skirti 12,8 mlrd. svarų sterlingų (15,1 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos.

Londonas įsipareigojo skirti 3 mlrd. svarų sterlingų (3,56 mlrd. eurų) paramą kasmet „tiek, kiek reikės“, taip pat teikia 2,2 mlrd. svarų sterlingų (2,61 mlrd. eurų) paskolą, padengtą pelnu iš įšaldyto Rusijos turto.

JAV išlieka didžiausia Ukrainos finansinė rėmėja, tačiau gali būti, kad tai pasikeis kitą savaitę į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpui.

Jo kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Marco Rubio (Markas Rubijas) trečiadienį sakė, kad naujoji administracija verčiau sieks „drąsios diplomatijos“ karui užbaigti.

„Rusijos Federacija turės padaryti nuolaidų, tačiau taip pat ir ukrainiečiai“, – sakė jis.