„Kompleksinės apžvalgos“ (Integrated Review) išvadose bus pateiktos rekomendacijos, kaip geriausia tvarkytis su kylančiomis grėsmėmis, įskaitant grėsmes iš Rusijos ir Kinijos.

Jose taip pat bus paskelbta apie šalies branduolinio arsenalo didinimą, sakoma kovotojus už nusiginklavimą papiktinusiuose pranešimuose.

Remiantis britų laikraščiais „The Guardian“ ir „The Sun“, iki šio dešimtmečio vidurio Jungtinė Karalystė ruošiasi padidinti turimų branduolinių galvučių skaičių nuo 180 iki 260.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) atsisakė komentuoti šiuos pranešimus, tačiau nurodė, kad šis arsenalas yra „pagrindinis draudimo polisas“, apsaugantis nuo priešiškų valstybių keliamų grėsmių.

Britanija „visada laikėsi savo įsipareigojimo dėl minimalaus patikimo atgrasymo branduoliniame fronte“, sakė jis britų transliuotojui BBC.

„Bėgant laikui, keičiantis aplinkybėms keičiasi ir grėsmės, todėl  turime išsaugoti patikimo atgrasymo (priemonių) minimumą“, – pridūrė jis.

Taip pat pranešama, kad Rusija, vadovaujama prezidento Vladimiro Putino, dokumente yra įvardinta kaip „aktyvi grėsmė“ Britanijai.

Tačiau jame rekomenduojama megzti glaudesnius ekonominius ryšius su Kinija, nors ši šalis įvardinama kaip Britanijai kelianti „didžiausią grėsmę valstybės viduje“, pranešė „The Times“.  Šis žingsnis galėtų įsiutinti griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu šalininkus.

Pastaraisiais metais Londonas ne kartą stojo į konfrontacijas su Maskva ir Pekinu įvairiais klausimais – nuo šnipinėjimo ir kibernetinių atakų iki žmogaus teisių.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) laikraščio „The Times“ nuomonių skiltyje parašė, kad JK politiką nuspręsta persvarstyti dėl „šviesaus savanaudiškumo“ ir kad tai suteikia galimybę nustatyti naują kursą po „Brexit“.

Jungtinė Karalystė „koordinuos (savo veiksmus) su bendramintiškomis demokratijomis JAV, Europoje ir visame pasaulyje, kad teiktų ir saugotų šias idėjas bei įsitikinimus nuo joms prieštaraujančiųjų“, pridūrė B. Johnsonas.