JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas perkelti savo šalies ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę supykdė palestiniečius. Jie pareiškė, kad Vašingtonas nebegali būti pagrindiniu tarpininku Artimųjų Rytų taikos procese.

Palestiniečių prezidentas, JAV ambasadorės prie Jungtinių Tautų Nikki Haley (Niki Heili) apkaltintas, kad jam esą stinga drąsos, reikalingos taikos susitarimui sudaryti, antradienį rengiasi pasakyti kalbą JT Saugumo Taryboje.

Į JT Saugumo Tarybą jis kreipsis pirmą kartą nuo 2009-ųjų. M. Abbasas paragins imtis naujų kolektyvinių veiksmų, kad būtų surastas dviejų valstybių sprendimas Izraelio ir Palestinos konflikte, sakė palestiniečių ambasadorius Riyadas Mansouras (Rijadas Mansuras).

Palestiniečių prezidentas „pasakys, kad po gruodžio 6-osios (JAV sprendimo) dėl Jeruzalės dabar atėjo metas kolektyviniams veiksmams“, naujienų agentūrai AFP pranešė R. Mansouras.

Tai galėtų reikšti, kad bus sustiprintas kitų keturių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos ir Rusijos – vaidmuo taikos procese arba į vadinamąjį Artimųjų Rytų ketvertą bus įtraukta daugiau šalių.

Artimųjų Rytų ketvertui šiuo metu priklauso JAV, JT, Europos Sąjunga ir Rusija.

R. Mansouro teigimu, JT Saugumo Taryba – aukščiausia institucija, sprendžianti tarptautinės taikos ir saugumo klausimus – turėtų priimti naują daugiašalę iniciatyvą. Jo teigimu, JAV irgi nebūtų palikta nuošalyje.

Pagal šią naują metodiką JAV „ne vienintelės turės kontrolę. Jos tikrai bus šio kolektyvinio proceso dalis“, teigė palestiniečių ambasadorius.

„Svarbiausia, kad norime naujo aktyvaus proceso“, – sakė jis.

Izraelis, dažnai kaltinantis ES ir JT esant šališkai nusiteikus prieš žydų valstybę, veikiausiai nepritars, kad derybų tarpininkės vaidmenį užimtų ne JAV, o kita šalis.

Izraelio ambasadorius JT Danny Danonas (Danis Danonas) antradienį taip pat kreipsis į Saugumo Tarybą.

Naujas kovos etapas

M. Abbaso atstovas Nabilas Abu Rudeina valstybinei žiniasklaidai sakė, kad „prasidėjo naujas kovos etapas“ palestiniečiams siekiant apginti savo pretenzijas į Jeruzalę.

Palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine. JT savo ruožtu ragina šalis susilaikyti nuo savo ambasadų perkėlimo į šį miestą, kol jo statusas bus nuspręstas Izraeliui ir palestiniečiams pasiekus taikos susitarimą.

Per gruodį surengtą nepaprastąjį JT Generalinės Asamblėjos posėdį 128 šalys, tarp jų Lietuva, pritarė pasiūlymui atmesti minėtą D. Trumpo sprendimą. Prieš šį pasiūlymą balsavo devynios valstybės, dar 35 susilaikė.

Šis pasiūlymas anksčiau buvo blokuotas JAV per balsavimą JT Saugumo Taryboje, nors visos 14 kitų jos narių dokumentą parėmė.

D. Trumpo patarėjai Artimųjų Rytų klausimais, vedami prezidento patarėjo ir žento Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio), beveik metus keliauja po regioną. Jie buvo susitikę su Izraelio, Palestinos ir kitais arabų lyderiais ruošdami taikos planą. Manoma, kad JAV kitais metais pateiks savo pasiūlymą, sutelktą į regioninį problemos sprendimą ir įtraukiantį svarbias arabų sunitų šalis, kaip Saudo Arabija ir Egiptas.

Vis dėlto menkai tikėtina, kad pagal tą planą bus pasiektas susitarimas.

Įtampą kursto ir JAV sprendimas įšaldyti dešimtis milijonų dolerių įnašų JT Paramos ir viešųjų darbų Palestinos pabėgėliams agentūrai (UNRWA).

D. Trumpas taip pat apkaltino palestiniečius „negerbiant“ Jungtinių Valstijų, nes praėjusį mėnesį, kai regione lankėsi JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as (Maikas Pensas), M. Abbasas atsisakė su juo susitikti.

Jungtinės Valstijos „skiria šimtų milijonų dolerių pagalbą“ palestiniečiams; „tie pinigai yra ant stalo, tačiau jie jų negaus, jei nesisės prie derybų stalo tartis dėl taikos“, sakė D. Trumpas.

Antradienį M. Abbasas taip pat susitiks su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresas (Antoniju Guterišu), tačiau susitikimo su N. Haley palestiniečių prezidentas neplanuoja. JAV ambasadorė JT įnirtingai gynė savo šalies sprendimus dėl Jeruzalės ir UNRWA finansavimo sumažinimo.

Praėjusį mėnesį N. Haley JT Saugumo Taryboje pareiškė, kad taikos nebus galima pasiekti „be drąsių lyderių“. Ji taip pat perspėjo, kad JAV „nesivaikys palestiniečių lyderių, kuriems stinga to, ko reikia, kad taika būtų pasiekta“.

1992-aisiais JT suteikė Palestinai stebėtojos statusą, tačiau norint, kad ji taptų visateise nare, tam turi vienbalsiai pritarti visos JT Saugumo Tarybos narės.

Diplomatų teigimu, Palestina kol kas neplanuoja siekti pilnos narystės JT. Tokiam jos žingsniui, beveik neabejojama, prieštarautų Jungtinės Valstijos.