Šių metų vasario mėnesį JAE įsteigta Laimės ministerija, kurios paskirtis – užtikrinti, kad šalies gyventojai taptų laimingesni.

Remiantis Jungtinių Tautų 2016 m. pasaulio laimės ataskaita, šiuo metu 156 šalių sąraše JAE užima 28 poziciją. Tačiau šalies tikslas – iki 2021 m. patekti į pirmąjį penketuką.

„Mes visų pirma siekiame sukurti tokią visuomenę, kurioje žmonės būtų laimingi, – sakė JAE viceprezidentas ir ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas, pranešdamas apie naujosios laimės ministrės – Ohood bint Khalfan Al Roumi – paskyrimą. – Turime pasirūpinti, kad žmonės savo aplinkoje puikiai jaustųsi.“

Šie žodžiai įtikino ne visus. Kritikai smerkia JAE vykdomą imigrantų darbo politiką, o politikos aktyvistai naujosios ministrės paskyrimą vadina „orvelišku“, tvirtindami, kad verčiau vyriausybė rūpintųsi žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų įgyvendinimu. JAE tokią kritiką atmeta.

Nors šalyje laikomasi konservatyvių tradicijų, JAE yra viena liberaliausių Persijos įlankos valstybių: čia toleruojamos įvairios kultūros ir įsitikinimai, tačiau politinis šalies valdymas vis dar autoritarinis – jį savo rankose laiko keletas įtakingų šeimų.

Valstybės sankcionuotos šypsenos

Ar įmanoma nustatyti tikslus tokioje abstrakčioje srityje kaip laimė ir ar apskritai vyriausybei dera rūpintis žmonių džiuginimu, užuot tvarkius kitus reikalus?

Danijoje įsteigto Laimės tyrimų instituto – nepriklausomos idėjų kalvės – generalinio direktoriaus Meiko Wikingo įsitikinimu, vyriausybė gali ir privalo rūpintis tuo, kad visuomenė būtų laiminga. Jungtinių Tautų ataskaitoje Danija užima pirmą vietą.

„Viešosios politikos tikslas – gerinti žmonių gyvenimo kokybę, – teigia M. Wikingas. – Vis dažniau visame pasaulyje, ypač Azijoje, vyriausybės siekia ekonominius laimėjimus išnaudoti žmonių gerovės kūrimui.“

Pasak specialisto, pavyzdžiui, Pietų Korėja vos per ketvirtį amžiaus iš vienos skurdžiausių valstybių tapo viena turtingiausių. Tačiau, nors padarytas staigus ekonominis šuolis, teigiamo socialinio poveikio pristigo.

Nors Pietų Korėja klesti, Jungtinių Tautų laimės ataskaitoje ji teužima 58 poziciją, o prisiminus 2014-ųjų duomenis, palyginti su kitose išsivysčiusiose šalyse bendraamžių pateiktais atsakymais, Pietų Korėjos jaunimas buvo mažiausiai patenkintas savo gyvenimo sąlygomis, visų pirma dėl neužtikrintumo mokslo ir šeimos planavimo srityse.

Grįžtant prie JAE, informacijos apie tai, kaip bus praktiškai vykdoma laimės politika, kol kas nedaug.

Nuo tada, kai pareigas pradėjo eiti naujoji ministrė, iš esmės įvyko du dalykai: pirma, kaip jau minėta, buvo paskirta kelios dešimtys laimės pareigūnų, ir antra – įvairių institucijų valstybės tarnautojai dalyvavo specialiuose seminaruose ir mokymuose, kuriuose buvo plačiau supažindinti su iniciatyva. Dubajaus policija savo bendruomenės paslaugų skyrių pervadino „Bendruoju bendruomenės laimės skyriumi“, o savo įrašus socialiniuose tinkluose dažnai pažymi grotažyme #YourSecurityOurHappiness (liet. jūsų saugumas – mūsų laimė).

Tuo metu įvairios vyriausybės agentūros, vykdydamos laimės politiką, kiek pakoregavo savo rengiamų apklausų kalbą – dabar, teiraudamosi apie paslaugų kokybę, jos nori sužinoti, ar žmonės jaučiasi laimingi gavę tam tikras paslaugas, o ne ar juos tenkina suteiktų paslaugų kokybė. Kai kurios agentūros savo socialinių tinklų profiliuose klausia, ar jų įrašai ir nuotraukos suteikia jų sekėjams laimės.

Viešųjų ryšių gudrybė?

„Tai labiau panašu į viešųjų ryšių gudrybę, – sako daugiau kaip dešimtmetį JAE gyvenanti dviejų vaikų motina, rinkodaros specialistė, Sonia Edwards. – Mano nuomone, šia iniciatyva vyriausybė nori visus įtikinti, kad siekia pagerinti padėtį, tačiau koks iš tikrųjų bus šių pastangų poveikis, neaišku.“

Iš Mumbajaus (Indija) kilusi, Dubajuje su savo vyru britu gyvenanti S. Edwards priduria: „Nemažai problemų kelia klausimai, susiję su baime prarasti darbo vietą, diskriminacija darbe, aukšta būsto nuomos kaina ir dideliais mokyklų mokesčiais, taigi jei šiuos klausimus pavyktų išspręsti, visi tikrai taptų laimingesni. Tačiau tai, ar žmonės jaučiasi laimingi, juk nulemia ne vien vyriausybė – laimės suvokimas priklauso ir nuo pačių žmonių, nuo jų požiūrio“.

Pasak L. Redvers, šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas tikina, kad vyriausybė tikrai nesiekia kontroliuoti žmonių emocijų.

„Vyriausybės vaidmuo – sukurti tokią aplinką, kurioje žmonės galėtų įgyvendinti savo svajones ir siekius, o ne išplėsti savo kontrolės ribas, – teigia jis. – Svarbiausia – suteikti žmonėms galių, o ne juos valdyti. Trumpai tariant, vyriausybė turėtų puoselėti aplinką, kurioje žmonės galėtų kurti savo laimę ir ja mėgautis.“

Kaip pastebi žurnalistė, nuolatiniai Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai sudaro vos 15 proc. visų šios šalies gyventojų. Visi kiti šalyje gyvena laikinai – jie arba atvykę dirbti, arba gyventi kartu su dirbančiais šeimos nariais. Taigi laimę stengiamasi kurti šalyje, kurioje visuomenė gyvena tam tikroje laikinoje, pereinamojoje stadijoje, šalyje, kurioje visuomenė nėra įsišaknijusi.

„Nepaisant visų skambių frazių, JAE vyriausybė supranta, kad laimei kurti reikia kur kas daugiau nei ministro posto, – sako Abu Dabyje įsikūrusio Zajedo universiteto psichologas ir asocijuotasis profesorius Justinas Thomasas, šiais savo žodžiais iš dalies patvirtindamas mintį, kad laimės ministro pareigybės įsteigimas yra kiek pagyrūniškas žingsnis. – Jie supranta, kad neužtenka žmonėms nurodyti būti laimingiems.“

Vašingtone (JAV) įsteigtos „Brookings“ idėjų kalvės vyresnioji bendradarbė, knygos „The Pursuit of Happiness: An Economy of Well-Being“ (liet. Laimės siekimas: gerovės ekonomika) autorė, ekonomistė, Carol Graham visiškai pritaria vyriausybių siekiui visas pastangas skirti gerovės užtikrinimui, tačiau JAE požiūrį ji vertina šiek tiek skeptiškai.

„Nemanau, kad laimės ministrai ir ministerijos yra reikalingi, – sako ji. – Šalyse, kuriose tokios institucijos veikia, pavyzdžiui, JAE, Venesueloje, Ekvadore – toli gražu ne demokratiškose šalyse, žmonėms nurodoma viskas, ką reikia žinoti.“

Specialistė pridūrė, kad politinė laisvė yra visuotinai pripažintas laimę lemiantis veiksnys.

„Laimė – labai sudėtinga ir sunkiai apibrėžiama sąvoka, – sako C. Graham. – Abejoju, ar vyriausybei prasminga taikyti laimės kriterijų vertinant sėkmę. Laimę įvardijus kaip politikos tikslą, o ne priemonę, ir jos tinkamai neapibrėžus, paliekama daug erdvės manipuliacijoms.“

Svarbu kalbėti apie laimę

J. Thomaso įsitikinimu, kuo geriau gyvens žmonės ir kuo jie bus laimingesni, tuo naudingiau bus valstybei: spręsdamos depresijos ir streso sukeltas problemas, valstybės kasmet patiria labai didelių išlaidų.

„Pažangiai mąstančios vyriausybės, įskaitant ir JAE, tai supranta, – sako J. Thomasas. – Žinoma, greitų rezultatų tikėtis neverta. Tai ne mechaninis gedimas, o žmonių gyvenimai. Tačiau vien jau tai, kad apie laimę kalbama, yra sveikintinas dalykas.“