Pasinaudodami praėjusią savaitę Čikagoje išmušusia žvaigždžių valanda, K. Harris ir kandidatas į viceprezidentus Timas Walzas vyksta į mūšio lauką, kuris, jų nuomone, yra svarbus.

Kadangi buvęs prezidentas respublikonas D. Trumpas taip pat suaktyvino savo kampaniją virtinėje neapsisprendusių valstijų, kurios lems varžybų dėl Baltųjų rūmų baigtį, prezidento rinkimai lapkričio 5 dieną žada būti iki skausmo įtempti.

Tačiau po to, kai J. Bidenas 2020 metais pirmą kartą per tris dešimtmečius privertė Džordžiją pakeisti savo nuomonę, „mes pasinaudojame ta energija ir įdarbiname ją, kad 2024 metais vėl laimėtume“, – teigė K. Harris kampanija.

Trečiadienį K. Harris rinkimų štabas taip pat pradėjo didžiulę televizijos reklamos kampaniją, kurios pagrindinis pasakotojas dramatišku balsu perspėja, kad D. Trumpas „grįžta ir nori valdyti“, skelbdamas radikaliai konservatyvų manifestą.

K. Harris ir T. Walzas per savo turą autobusu ketina kreiptis į daugiausia juodaodžius ir darbininkų klasės rinkėjus, kad užsitikrintų paramą kaimiškojoje pietų Džordžijoje.

Ketvirtadienį K. Harris duos pirmąjį interviu nuo savo kampanijos pradžios; jiedu kartu su T. Walzu pasirodys CNN, o vėliau ji surengs savarankišką mitingą Savanoje, Džordžijos valstijoje.

59 metų viceprezidentė atgaivino Demokratų partiją per penkias karštligiškas savaites nuo tada, kai 81 metų J. Bidenas pasitraukė iš varžybų dėl nerimo, kurį sukėlė jo amžius.

Tačiau, nors apklausose K. Harris ji ėmė lenkti D. Trumpą, ji mano, kad vis dar yra silpnesnioji pusė.

Jos apsilankymas Džordžijoje, kurią J. Bidenas 2020 metais laimėjo nedidele, mažiau nei 12 000 balsų persvara, atspindi, kad jos kampanija pasiryžusi išlaikyti atvirus visus kelius į pergalę.

Paskutinėmis J. Bideno kampanijos dienomis vis prastėjantys apklausų rezultatai rodė, kad vienintelė reali likusi jo viltis laimėti yra pergalė trijose „rūdžių juostos“ valstijose – Pensilvanijoje, Mičigane ir Viskonsine.

K. Harris dabar taip pat taikosi į keturias „Saulės juostos“ valstijas – Džordžiją, Arizoną, Nevadą ir Šiaurės Karoliną, kad turėtų daugiau galimybių laimėti daugumą Rinkikų kolegijos balsų.

„Gyvasis skydas“

D. Trumpas – kuriam Džordžijoje pareikšti baudžiamieji kaltinimai dėl įtariamo sąmokslo panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus – taip pat stiprina savo kampaniją svyruojančiose valstijose.

Ketvirtadienį Mičigane ir Viskonsine jis atakuos K. Harris „pavojingai liberalią politiką“, o penktadienį vyks į Pensilvaniją, pranešė jo štabas.

Trečiadienį jo kampanija įsivėlė į kontroversiją: buvo pranešta, kad per politizuotą apsilankymą JAV garbingiausioje karo aukų amžinojo poilsio vietoje jo palyda stumdė ir žodžiais įžeidinėjo darbuotojus.

Nacionalinis visuomeninis radijas pranešė, kad incidentas įvyko, kai Arlingtono nacionalinių kapinių pareigūnas bandė neleisti D. Trumpo padėjėjams fotografuoti sektoriuje, kuriame palaidotos naujausių karų aukos, nes jame draudžiama filmuoti ir rengti politinius renginius.

78 metų D. Trumpas bando grįžti į vėžes po to, kai buvo užkluptas staigaus demokratų posūkio nuo J. Bideno prie K. Harris, kuri yra ne tik dviem dešimtmečiais jaunesnė, juodaodžių ir Pietų Azijos kilmės pilietė, bet ir pretenduoja tapti pirmąja JAV prezidente moterimi.

Jo kampanija daug laiko praleido priekaištaudama K. Harris, kad ši neduoda interviu nuo savo kampanijos pradžios.

D. Trumpo padėjėjas Jasonas Milleris kritikavo ją už tai, kad ji sutiko duoti tik bendrą interviu CNN, kaltindamas, kad ji naudojasi T. Walzu kaip „gyvuoju skydu“.

Abi pusės taip pat susikirto dėl pirmųjų debatų, kurie numatyti po mažiau nei dviejų savaičių, rugsėjo 10 dieną.

D. Trumpas antradienį sakė, kad „pasiekė susitarimą“ dėl debatų, kilus ginčui dėl to, ar kandidatų mikrofonai bus išjungti, kai kalbės kitas kandidatas, tačiau K. Harris kampanija nepatvirtino, kad yra toks susitarimas.