Bus siekiama iki gruodžio pabaigos padaryti kokią nors pažangą, kad naują taisyklių rinkinį būtų galima priimti dar iki kitų metų birželį įvyksiančių ES rinkimų, per kuriuos bus daug dėmesio skiriama migracijos klausimui.

Štai keturios pagrindinės diskutuotinos reformos sritys.

Solidarumo mechanizmas

Šiuo metu ES taikomas vadinamasis Dublino reglamentas, pagal kurio nuostatas sprendimas dėl to, kuri ES šalis yra atsakinga už prieglobsčio prašantį asmenį, priimamas atsižvelgiant į tai, kaip ir per kur toks asmuo pateko į bloko teritoriją bei nuo jo šeimos ryšių.

Paprastai tai reiškia, kad atsakomybę prisiima ta šalis, per kurios sieną jis pateko į ES. Tačiau dėl to didelį spaudimą patiria pietinės ES šalys, ypač Graikija, Italija ir Malta, į kurias tiek sausuma, tiek jūra pastaraisiais metais plūsta dideli migrantų srautai.

Privalomuoju solidarumo mechanizmu siekiama šią atsakomybę padalyti visoms valstybėms narėms, kurios turėtų priimti tam tikrą į prie išorinės bloko sienos esančias šalis atvykusių prieglobsčio prašytojų skaičių.

Nusprendusios to nedaryti, jos migrantus priėmusioms šalims galėtų skirti piniginę arba kitokią materialinę pagalbą, taip pat į jas nusiųsti atitinkamų specialistų.

Europos Parlamentas prioritetą suteikia migrantų perkėlimui ir norėtų, kad išgelbėti jūra atvykstantys asmenys būtų perkeliami beveik automatiškai. To pageidauja ir Italija, tačiau kitos ES šalys šiuo klausimu tyli.

Šalies „solidarumo“ indėlis būtų skaičiuojamas pagal jos gyventojų skaičių, BVP dydį ir jai tenkančių prieglobsčio prašytojų skaičių.

Reagavimas į migrantų bangas

Kitas pakete numatytas reglamentas yra skirtas numatyti kritinio reagavimo procedūrą, netikėtai kilus migracijos bangai, panašiai į 2015–2016 m. ES kilusią pabėgėlių krizę, kai į bloką atvyko daugiau nei du milijonai prieglobsčio prašytojų, dauguma jų – iš karo draskomos Sirijos ir Afganistano.

Pagal šį reglamentą valstybės narės pagalbos prašytojų atžvilgiu turėtų taikyti švelnesnes apsaugos priemones, leisdamos prie ES išorinių sienų esančiose sulaikymo centruose juos laikyti ilgiau nei įprasta.

Valstybėms narėms atstovaujanti Europos Taryba nori, kad taisyklės padėtų išspręsti trečiųjų šalių „naudojimosi“ migrantų srautais klausimą. Baltarusija ir Rusija yra kaltinamos naudojant šią taktiką ES destabilizuoti.

Ankstyvojo filtravimo sistema

Pagal naująjį susitarimą būtų atliekami ES išorines sienas kertančių migrantų tapatybės, sveikatos ir saugumo patikrinimai, siekiant iš anksto nustatyti, ar prieglobstis jiems turėtų būti suteiktas skubos, ar įprastine tvarka, o gal jie turėtų būti grąžinti į kilmės ar tranzito šalį.

Supaprastintas patikros procesas

Ši procedūra būtų taikoma prieglobsčio prašytojams, turintiems mažiau šansų gauti apsaugos statusą, atsižvelgiant į tai, kad jie atvyksta iš šalių, kurių piliečiams pateikus prašymą suteikti prieglobstį tokį statusą pavykstą gauti vidutiniškai 20 atvejų.

Jų prašymai netoli išorinių ES sienų esančiuose centruose, t. y. pasienio punktuose ir oro uostuose būtų nagrinėjami skubos tvarka, kad juos galima būtų greitai išsiųsti atgal, nustačius, kad jų prašymas yra nepagrįstas ar nepriimtinas. Be to, jie galėtų būti sulaikomi arba jų atžvilgiu gali būti pritaikoma kitokių apribojimų, pavyzdžiui, nurodoma likti vienoje gyvenamojoje vietoje.

Kitaip nei valstybės narės, Europos Parlamentas pirma nenorėjo, kad ši procedūrą būtų taikoma kaip sisteminis reikalavimas. Tačiau vėliau jis nurodė esąs linkęs į kompromisą, jei tik bus numatyta apsaugos priemonių pamatinėms teisėms užtikrinti.

ES įstatymų leidėjai prašome šeimas su vaikais praleisti įprastiniais migracijos kanalais.

Nesutariama ir dėl šios procedūros trukmės bei „saugios trečiosios šalies“, į kurią galima būtų išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis, sąvokos.

Skaičiai auga

ES ir su jomis glaudžiai susijusiose Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai gauta 996 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį – lyginant su pirmesniais metais, jų skaičius ženkliai išaugo, tačiau 2015–2016 m. fiksuotų rekordinių dydžių nepasiekė.

ES prieglobsčio agentūros teigimu, daugiausiai prašymų visoje ES sulaukė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Austrija ir Italija. Prieglobsčio bloke ieškančių asmenų sąrašo pirmose vietose – Sirijos, Afganistano, Turkijos, Venesuelos ir Kolumbijos piliečiai.