Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip krizė keičia pasaulio visuomenės veidą?

2012-08-21 06:00
Kaip krizė keičia pasaulio visuomenės veidą?
Kaip krizė keičia pasaulio visuomenės veidą? / Scanpix nuotr.

Mokslininkai ir psichologai įsitikinę, kad ekonominė ir finansinė krizė daro poveikį žmonių pasaulėžiūrai. Kaip ir kodėl?

Materializmas ir hedonistiškas gyvenimo būdas

Didžiosios depresijos metais Amerikos žiniasklaidoje mirgėjo antraštės, kaip žmonės žudydavosi dėl to, kad prarasdavo santaupas, namus ar darbą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kasmet pasaulyje nusižudo apie 800 tūkst. žmonių, ir šis skaičius, daugeliui pasaulio šalių susidūrus su ekonomikos recesija, auga.

Mokslininkai dabar bando atsakyti, ar yra ryšys tarp ekonomikos problemų ir savižudybių skaičiaus augimo? Išanalizavę statistiką iš besivystančių, pusiau išsivysčiusių ir išsivysčiusių pasaulio šalių ekspertai pastebėjo, kad ryšys – akivaizdus.

Net Jungtinėje Karalystėje, kurioje taupymo priemonės – gerokai švelnesnės, nei Graikijoje, Airijoje ar Portugalijoje, savižudybių skaičius 2011 m., palyginti su 2007 m., išaugo 15 proc.

Pasak ekspertų, materialistinis gyvenimo būdas ir hedonistinė kultūra per pastaruosius pusšimtį metų gerokai padidino savižudybių skaičių beveik visose išsivysčiusiose (daugiausia Vakarų) šalyse.

Savižudybių skaičius Pietų Europoje

Skirtingai nei šiaurės šalyse, kur ekonominių problemų nedaug, Pietų Europoje (Graikijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje) savižudybių skaičius per pastaruosius dvejus metus smarkiai išsaugo. Vakarų Europoje dažnai vengiama sieti savižudybes su problemomis socialinėje sistemoje.

Psichinės ligos, alkoholis

Nors kaip savižudybių priežastys daugiausia įvardijamos psichinės ligos ir alkoholio vartojimas, nuo 2008 m. dažniausios yra darbo ar namų praradimas, sumažėjusios pajamos ir didelės skolos. Pavyzdžiui, Graikijoje nuo 2011 iki 2012 m. daugiausia žmonių pakėlė ranką prieš save prispausti finansinių sunkumų. Daugiausia savižudybių įvykdė būtent vidurinės klasės, labiausiai nukentėjusios nuo krizės, nariai.

Kartų konfliktas

Pietų Europos šalyse bręsta ir vadinamasis kartų konfliktas, kai jauni šalies gyventojai priversti mokėti didelius mokesčius, kad išlaikytų šalies pensininkus. Daugelis jaunų žmonių jaučiasi esantys krizės aukos.

Ypač skaudžiai jauniems žmonėms smogė darbo vietų mažėjimas, kurį sukėlė ekonomikos nuosmukis. Ispanijoje, Graikijoje ir Pietų Italijos regionuose beveik pusė iki 25 metų gyventojų – bedarbiai. Tai – du kartus didesnis nedarbo lygis nei tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Italijoje ir Ispanijoje dirbantys žmonės saugomi griežtų įstatymų, kurie iš esmės nepalieka galimybių darbuotojus atleisti, nepatyrus finansinių nuostolių. O daugiau nei pusė jaunų italų ir net 60 proc. ispanų dirba pagal laikinas sutartis. Maža to, daugelis paskolų, kurias pasiėmė šalių vyriausybės, ateityje kris ant jaunimo pečių.

Bankininkai ir politikai – ne vieninteliai, kalti dėl krizės. Pavyzdžiui, daugelis Graikijos gyventojų ilgus metus mėgavosi solidžiais atlyginimais, dirbdami valstybiniame sektoriuje, o dabar gauna solidžias senatvės išmokas. Pavyzdžiui, ištikimi Silvio Berlusconi rėmėjai nuolat buvo pensinio amžiaus žmonės, nes buvęs Italijos premjeras kaip įmanydamas stengėsi apsaugoti jų teises gauti solidžias socialines išmokas.

Nenuostabu, kad vienas populiariausių šūkių Pietų Europoje – „nepasitikėk niekuo, kam per 30 metų“. Toks šūkis per Europą nuvilnijo ir praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kilus jaunimo judėjimams.

Skubi pagalba 112

Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam

Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius

www.tuesi.lt

Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems

Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose

www.artimiems.lt
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą www.pagalbasau.lt

Psichologinių krizių pagalbos centras

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė

1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)

https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/

Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger)

Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms

www.krizesiveikimas.lt

+370 640 51555

Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba)

Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas

Medo.lt

+370 606 07205

Susidūrus su registracijos anketos gedimais

Rašyti el. Laišką

Jaunimo linija 
Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–VI 18.00–00.00 val.

Vaikų linija 
Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–23.00
Registruotis ir rašyti
Atsako per 24 val.

Linija „Doverija"
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai

+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.

 

Vilties linija 
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123 (visą parą kasdien)

Pokalbiai internetu
I–V 17.00–20.00 val.
Rašyti el. laišką
Atsako per 3 darbo dienas

Pagalbos moterims linija 
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

+370 800 66366 (visą parą kasdien)
Rašyti svetainėje (kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Rašyti el. laišką

Atsako per 24 val.

Mamos linija

Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai

Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00)

Rašyti el. laišką

Ankstukų pagalbos linija

Nemokama psichologinė pagalba

+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00)

Rašyti laišką

Vyrų linija
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai

+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.)

Rašyti laišką
Atsako per 72 val.

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas"

+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.)

Rašyti laišką

Atsako per 72 val.

Tėvų linija

Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai

+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)

Rašyti laišką

Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas

Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai

Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu

+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)

Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų