Jubiliejinis festivalis

Prancūziško batono dydžio dešrainis su milžiniška vokiška dešrele ir dosniai šį duetą papildančiais keptais svogūnų žiedais, belgiškas alus arba karštas vynas, o desertui – garuojantis karštas šokoladas: be šių atributų Briuselio Kalėdų mugė tikriausiai sunkiai įsivaizduojama.

Šiemet tai jau 20-oji "Žiemos stebuklų" šventė. 2020-aisiais festivalis buvo atšauktas dėl pandemijos – tada miestą puošė tik šventinis apšvietimas. Pernai buvo sukurta interneto parduotuvė, kad mažmenininkai, kurie tradiciškai turėjo prekiauti kalėdinėje mugėje, galėtų savo prekes parduoti bent jau virtualiai.

Pati Kalėdų mugė šįkart veikia su vienpusio eismo sistemomis, o visi vyresni nei šešiolikos metų asmenys, norintys patekti į šventinę čiuožyklą, turi pateikti "Covid Safe Ticket" (CST) – lietuviško galimybių paso analogą – kad įrodytų, jog yra visiškai paskiepyti, neseniai gavo neigiamą koronaviruso testo rezultatą arba pasveiko nuo COVID-19 per pastaruosius šešis mėnesius.

Šventinę nuotaiką kuria ne kioskeliai ar lemputės, šventinę nuotaiką kuria žmonės.

Nuo lapkričio 26 d. iki 2022 m. sausio 2 d. sugrįžta visi klasikiniai Briuselio šventinio laikotarpio bruožai, tarp jų ir didžioji Kalėdų eglutė, įžiebtą Grand Place, didžiojoje miesto aikštėje, ir čiuožyklą Place De Brouckère aikštėje, o kalėdinėje mugėje šį sezoną susispietę 225 mediniai nameliai, kuriuose galima įsigyti skanėstų ir kitų gėrybių.

AP nuotr.

Pirmą kartą šventės bus pratęstos ir Bois de la Cambre parke: nuo gruodžio 3 d. iki sausio 9 d. jame bus įrengta antroji čiuožykla, karuselės, kerlingo ir rogučių trasos bei kai kurios monumentalios šviesos instaliacijos.

Miesto centre galima atrasti ir naujų lankytinų vietų: Place de la Monnaie aikštėje įrengtas "après-ski" kaimas su nedideliu rogučių šlaitu, sugrįš ir tokia tradicinė simbolika, kaip nameliai Rue Henri Maus gatvėje. Kad lankytojai nepasiklystų tarp renginių ir įvairių lokacijų, sukurtas interaktyvus žemėlapis.

Pagrindinė šių metų švenčių tema – Europos geležinkelių metų ir festivalio "Europalia Trains & Tracks" dalis – pagarba traukiniams. Įtraukta papildoma veikla ir renginiai, susiję su traukiniais ir kelionėmis.

Būtent naktiniu traukiniu iš Vienos į Briuselį buvo nugabenta daugiau nei 4 m Kalėdų eglė, kuri puošia Europos Parlamento būstinę Belgijos sostinėje. Tris kartus per savaitę tarp Vienos ir Briuselio kursuojantis "Nightjet" buvo aprūpintas specialiu bagažo automobiliu, skirtu šiai  ypatingai keleivei gabenti.

"Situacija yra naudinga aplinkai, nes medis kilęs iš tvarios miškininkystės ir gabenamas ta transporto rūšimi, kuri išmeta mažiausiai CO2", – sakoma Belgijos nacionalinės geležinkelių kompanijos pranešime.

Tai jau 24 kartas, kai Kalėdų eglė iš Austrijos atneša Kalėdų nuotaiką į Europos Parlamentą, tačiau pirmas kartas, kai eglutė buvo gabenama geležinkeliu, pažymint Europos geležinkelių metų pabaigą.

Visiškai suvyniotas medis, oficialiai padovanotas Vienoje, tapo puikia Kalėdų dovana Europos sostinei.

Siūlo susilaikyti

Galima įsivaizduoti, kad tokioje patrauklių ir COVID-19 eroje ypač išsiilgtų renginių gausybėje būriuojasi ir minia žmonių. Prieš Kalėdų mugės ir "Žiemos stebuklų" festivalio startą Briuselio meras Philippe'as Close'as kreipėsi į neskiepytus žmones, kad jie dėl savo saugumo nesilankytų šiuose renginiuose.

Ypač didelio žmonių antplūdžio prie prekystalių ir įvairių pramogų vietose tikėtasi pirmąjį, jau praūžusį, festivalio savaitgalį. Sostinės meras akcentavo, kad tai gali sukelti pavojų žmonėms, kurie yra mažiau apsaugoti.

"Jei nesate pasiskiepiję, patariame į "Žiemos stebuklus" nevykti. Tai ta pati žinia, kaip visada: reikia saugotis, o atvykdami neskiepyti žmonės gana smarkiai rizikuoja", – "Brussels Times" citavo P.Close’ą.

Paskelbta įvairių papildomų saugumo priemonių, mat koronaviruso situacija šalyje išlieka įtempta. Tai jau paskatino kitus Belgijos miestus, įskaitant Gentą, Leuveną ir Antverpeną, atšaukti savo kalėdinius renginius. Manoma, kad tai turės įtakos Briuselio žiemos šventėse dalyvaujančių žmonių skaičiui.

Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, visame "Žiemos stebuklų" maršrute įdiegta ir apyrankių sistema, rodanti, kad lankytojai turi galiojantį CST bilietą. Atvykusieji turi parodyti savo apyrankes, kad galėtų patekti prie maisto, gėrimų ir suvenyrų stendų.

Šias popierines juostas galima pasiimti maždaug dešimtyje vietų visame mieste ir jos galioja tik vieną dieną, vadinasi, bet kas, atvykstantis į renginius dvi dienas iš eilės, negalės naudoti tos pačios apyrankės. Paskelbtas ir žemėlapis, kuriame nurodyta, kur galima įsigyti šių apyrankių.

"Prekybininkai taip pat turi suvokti, kad jie atsakingi. Jei nuodugniai nepatikrins apyrankių, jie rizikuoja būti pašalinti iš žiemos prekybos vietų", – perspėjo P.Close’as.

Tvarka: mugės lankytojų srautus bandoma reguliuoti vienkrypčio judėjimo sistema. / Akvilės Vitkauskaitės nuotr.

Veido kaukės privalomos visose "Žiemos stebuklų" vietose ir visame maršrute vyresniems nei dešimties metų žmonėms. Tai apima ir gatves, jungiančias įvairias lankytinas vietas.

Tačiau praktiškai viskas atrodo truputį kitaip: į mugę galima sėkmingai patekti ir be apyrankių, o prekybininkai neatrodo labai suinteresuoti tikrinti savo klientų. Kaukės taip pat išlieka labai santykiniu klausimu – ne tik ne visi renginių ir mugės lankytojai, bet ir ne visi prekiautojai saugosi jomis. Prie kiekvieno staliuko Kalėdų mugės teritorijoje gali sėdėti daugiausia po šešis žmones, tačiau atsipalaidavę briuseliečiai ir miesto svečiai į ribojimus žiūri itin laisvai.

Išmokti gyventi su virusu

Kalėdų mugėje sutiktas Gilles sakė, kad, viena vertus, šiek tiek keista, kad Briuselis, kuriame vakcinavimo rodikliai yra vieni prastesnių Belgijoje, tokius renginius leidžia, o kiti miestai atšaukia. Antra vertus, jis mano, kad teisinga, jog renginiai vyksta ir juose gali dalyvauti vakcinuoti miestiečiai ir miesto svečiai.

"Tyrimai rodo, kad vakcinos suteikia gana efektyvią apsaugą net ir užsikrėtusiems koronavirusu. Galimybė, kad jie atsidurs intensyviosios pagalbos skyriuose, sirgs sunkiai, yra nedidelė. Ir aš nematau, ko daugiau turėtume laukti. Politikai bijo apie tai kalbėti, bet mes turime išmokti gyventi su virusu, nes jis nedings nei pavasarį, nei po metų. Ir tie, kurie saugo save ir aplinkinius, turi teisę gyventi normalų socialinį gyvenimą. Žinoma, dėvint kaukes, reguliariai dezinfekuojant rankas, laikantis atstumų, bet pagaliau gyventi", – sako Briuselio gyventojas.

Į klausimą, ar pats jaučiasi saugus, eidamas didelės minios viduryje, jis atskė: "Jaučiuosi tiek saugus, kiek galima jaustis pandemijos metu."

Pasak vyro, Briuselis yra nuostabus ir be Kalėdų mugės ar šventinių renginių, tačiau tai kelis dešimtmečius trunkanti tradicija ir pastaraisiais metais jos tikrai trūko. "Galų gale šventinę nuotaiką kuria ne kioskeliai ar lemputės, šventinę nuotaiką kuria žmonės. Pandemijos metu galimybės pasisemti pozityvumo tikrai trūko ir dėl to džiaugiuosi, kad ši mugė pagaliau vyksta", – šypsosi Gilles.

Naudotis savo smegenimis

Belgijos premjeras Alexander'as De Croo viliasi, kad neseniai paskelbtos griežtesnės koronaviruso valdymo priemonės – naktinių klubų uždarymas bent trims savaitėms ar svetingumo sektoriaus darbo laiko apribojimas iki 23 val. – leis tęsti tradicines metų pabaigos šventes. Kai prieš savaitę Konsultacinis komitetas priėmė naujas gaires, premjeras akcentavo: "Apribokite savo kontaktus. Mes neketiname nustatyti to skaičiaus. Mes nespręsime, kiek žmonių galite priimti namuose. Žmonės turėtų naudotis savo smegenimis, sveiku protu. Svarbu: susitikti lauke yra daug saugiau."

Jis taip pat minėjo testavimosi svarbą: "Jų (testų) yra vaistinėse, o dabar – ir prekybos centruose. Jie yra prieinami ir greiti. Asmeninis testavimas gali užtikrinti, kad veikla mūsų namuose vis tiek gali vykti saugiausiu būdu."

"Šis momentas yra sunkus ir yra daug nusivylimų. Visi manėme, kad vakcinos teikiama apsauga bus didesnė, – pripažino A.De Croo. – Taigi, ta apsauga yra gera, bet dabar susiduriame su kitokiu virusu".

"Galima sakyti, kad tai yra COVID-21, o ne COVID-19: jis tris kartus labiau užkrečiamas nei pirminis virusas, – pridūrė jis. – Stengiamės užtikrinti, kad visi galėtų ir toliau susitikti. Vis dar galime išeiti į barus ar restoranus, vis dar gali būti veiklos, bet tai turi būti daroma saugiai."

"Vienintelis dalykas, kuriuo galime pasikliauti, yra mūsų asmeninio elgesio įtaka", – pabrėžė premjeras.

A.De Croo į diskusijas apie privalomą vakcinaciją žiūri atsargiai. Jo nuomone, žmonės turi būti įtikinti, kad vakcinuotis yra iš tiesų naudinga, o ne taikyti priverstines priemones.

Skirtingi požiūriai

Skepticizmą šalyje dar labiau kelia pareiškimai, kad CST įvedimas Belgijoje nebūtinai padidino skiepijimų skaičių, tačiau paskatino daugiau užsikrėtimų koronavirusu. Nors Belgija įvedė CST siekdama užtikrinti, kad renginiai galėtų įvykti saugiai, ekspertai ir valdžios institucijos taip pat tikėjosi, kad tai padidins skiepijimų skaičių.

"CST nepadarė to, ko iš jo buvo tikimasi. Jis ne tiek smarkiai padidino skiepų skaičių, bet paskatino daugiau kontaktų, taigi netiesiogiai – daugiau infekcijų. Tai yra susiję", – "DeMorgen" leidiniui sakė mikrobiologas Emmanuelis André.

Tačiau neseniai Konsultacinis komitetas nusprendė, kad renginiai uždarose patalpose, kuriems reikalingas CST, vis tiek bus organizuojami ir toliau tik su papildomomis saugumo priemonėmis. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad tikrai ne visi šalies politikai patenkinti tokiu sprendimu.