Karymo ugnikalnis, kuris veržiasi Kamčiatkoje, išspjovė kelis stulpus pelenų su dujomis, kurių aukščiausias buvo puspenkto tūkstančio metrų virš jūros lygio.

"Praėjusią parą ugnikalnio struktūroje užregistruoti daugiau kaip 180 seisminių įvykių, Karymo kupole nustatyta šilumos anomalija", - pirmadienį pranešė Rusijos mokslų akademijos geofizikos tarnybos Kamčiatkos filialo atstovas.

Jis pažymėjo, kad ugnikalnį gaubia debesys, bet apie pelenų išmetimo aukštį galima spręsti iš seisminių duomenų.

"Dabar Karymas pavojingas lėktuvams, skrendantiems tame rajone, todėl aviacijai pranešta, ugnikalniui suteiktas oranžinis pavojingumo kodas", - sakė Geofizikos tarnybos atstovas.

Jis paaiškino, kad pelenų dalelių gali patekti į orlaivių mechanizmus ir sukelti jų katastrofą.

Karymo sopka, kurios aukštis 1 536 metrai, yra vienas aktyviausių Kamčiatkos ugnikalnių.

Pastarasis Karymo, kuris yra už 125 km nuo Kamčiakos Petropavlovsko, išsiveržimas prasidėjo1996 metų sausį ir vyksta iki šiol.

1996 metais įkaitusios medžiagos stulpai kilo iš Karymo ežero, esančio už šešių kilometrų nuo ugnikalnio, dugno. Visa, kas gyva, ežere tada žuvo.