Dėl šių žingsnių abi šalys, kurių santykiai pašliję jau kelerius metus, įsivėlė į naują diplomatinį konfliktą.

Jis prasidėjo po to, kai Kanadoje kilo pasipiktinimas dėl įtarimų, kad Kinijos žvalgyba planavo taikyti sankcijas parlamentarui Michaelui Chongui (Maiklui Čongui) ir jo giminaičiams Honkonge už tai, kad jis parėmė pasiūlymą, kuriame Pekino veiksmai Sindziango regione smerkiami kaip genocidas.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) pareiškė, kad Toronte gyvenantis Kinijos diplomatas Zhao Wei (Džao Vei), kuris, kaip įtariama, dalyvavo šioje schemoje, turės išvykti iš šalies.

Pasak jos, Kanada „netoleruos jokio užsienio kišimosi į mūsų vidaus reikalus“.

Jei Kanados pusė neklausys šio patarimo ir elgsis neapgalvotai, (Kinija) imsis ryžtingų ir griežtų atsakomųjų priemonių.

Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį pasmerkė sprendimą išsiųsti Zhao Wei ir nurodė Kanados konsulei Jennifer Lynn Lalonde (Dženifer Lin Lalond) iki gegužės 13 dienos išvykti iš šalies.

„Atsakydama į nesąžiningą Kanados žingsnį, Kinija nusprendė paskelbti Kanados generalinio konsulato Šanchajuje konsulę Jennifer Lynn Lalonde persona non grata“, – sakoma Pekino užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) paragino Kanadą nutraukti, jo žodžiais, nepagrįstas provokacijas.

„Jei Kanados pusė neklausys šio patarimo ir elgsis neapgalvotai, (Kinija) imsis ryžtingų ir griežtų atsakomųjų priemonių, o visos pasekmės teks Kanados pusei“, –  per reguliarią spaudos konferenciją teigė Wang Wenbinas.

Prie Šanchajaus biurų pastato, kuriame įsikūręs konsulatas, stovėjo vienas policijos automobilis, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Viduje susitikimai vyko įprastai, o registratūros darbuotojai teigė nieko nežinantys apie antradienio įvykius.

Nei Kanados užsienio reikalų ministerija, nei jos ambasada Pekine neatsakė į AFP prašymus pateikti komentarų.

„Esame tvirtai apsisprendę, kad ginti mūsų demokratiją yra labai svarbu“, – pirmadienį sakė M. Joly ir pridūrė, kad užsienio diplomatai Kanadoje „buvo įspėti, kad jei jie taip elgsis, bus išsiųsti namo“.

„Užsienio valstybių žaidimų aikštelė“

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) patiria vis didesnį spaudimą laikytis griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu, pastaraisiais mėnesiais paaiškėjus, kad ji siekė paveikti 2019 ir 2021 metais vykusius Kanados rinkimus jo partijos naudai.

Pekino ir Otavos santykiai yra įtempti nuo tada, kai 2018 metais Kanada pagal JAV išduotą orderį suėmė kinų technologijos milžinės „Huawei“ finansų direktorę. Reaguojant į tai, du Kanados piliečiai buvo sulaikyti Kinijoje.

Visi trys galiausiai buvo paleisti, tačiau Pekinas ir toliau kritikavo Otavą už tai, kad ji palaiko Vašingtono Kinijos politiką, o Kanados pareigūnai nuolat kaltino Kiniją kišimusi.

Po to, kai praėjusią savaitę Kinijos ambasadorius buvo iškviestas dėl naujausių kaltinimų kišimusi, Pekinas penktadienį pasmerkė tai, ką pavadino Kanados nepagrįstu šmeižtu ir įžeidinėjimu.

Kinijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad skandalą dramatizavo Kanados politikai ir žiniasklaida.

„Neturėjo būti nusitaikyta į parlamento narį, kad būtų priimtas sprendimas dėl išsiuntimo“, – pirmadienį žurnalistams Otavoje sakė M. Chongas.

„Jau seniai žinome, kad KLR naudojasi čia, Kanadoje, akredituotais diplomatais, kad atakuotų kanadiečius ir jų šeimas“, – sakė jis, vartodamas Kinijos Liaudies Respublikos akronimą.

Jis teigė, kad Kanada tapo „užsienio valstybių žaidimų aikštele“, įskaitant diasporos bendruomenių persekiojimą.