Urugvajaus eksperimentą visiškai įteisinti marihuaną atidžiai stebi šalininkai ir priešininkai ne tik pačioje šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Suprastėjo kokybė

32-ejų urugvajietis kalvis Cristianas savo dirbtuvių galiniame kieme Montevidėjaus pakraštyje rūpestingai augina penkis kanapių augalus.

"Rūkau po tris keturias suktines per dieną nuo 13 metų, – Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC pasakojo vyras. – Bet pernai nusprendžiau pats auginti kanapes, nes juodojoje rinkoje marihuanos kokybė labai prasta arba ji būna sumaišyta su sunkesniais ir pavojingesniais narkotikais, pavyzdžiui, kokainu."

Kiekvieną rytą Cristianas patikrina, ar jo augalams pakanka šviesos, trąšų ir insekticidų. Kartu jis nuolat rūpinasi, kad jų nepamatytų kaimynai arba policija.

Nebereikės slėpti

Rūkyti marihuaną šioje Pietų Amerikos šalyje įstatymai nedraudžia jau ilgą laiką. Jaunuoliai, parkuose sukantys ratu suktinę, jau įprastas vaizdas. Tik auginti ir pirkti marihuanos įstatymai neleidžia, bet jau greitai viskas pasikeis.

Urugvajus netrukus taps pirmąja šalimi pasaulyje, kuri reguliuos kanapių gamybą, prekybą ir vartojimą. Šią savaitę parlamentas pritarė atitinkamam įstatymui, jis įsigalios, kai dokumentą pasirašys prezidentas.

Tuomet Cristianui nebereikės slėpti savo augalų nuo policijos, o valdžia prižiūrės, ar jis laikosi naujų taisyklių.

Nacionalinis kanapių reguliavimo institutas norintiems auginti marihuaną tieks sėklų ir prižiūrės, kad augintojai neviršytų maksimalaus nustatyto derliaus – 480 g per metus.

Cristianas labai džiaugiasi šia naujove: "Manau, buvo tik laiko klausimas, kada kanapės bus įteisintos. Policija turėtų rūpintis nusikaltėliais ir narkotikų kontrabandininkais, o ne manimi."

Turistai marihuanos negaus

Naują įstatymą inicijavo 78-erių buvęs kovotojas partizanas, dabartinis šalies prezidentas José Mujica. Jis teigia, kad nepritaria narkotikų vartojimui, bet nori atimti daugiamilijoninį kanapių verslą iš narkotikų kartelių.

"Tai nebus šalis, kur kanapes vartos visi, kas nori", – kritikams atkerta prezidentas. Pagal naująjį įstatymą pirkėjai turės oficialiai užsiregistruoti, o tai galės padaryti tik šalies gyventojai, bet ne turistai. Įstatymas taip pat nustato 40 g per mėnesį ribą tiems, kas nori auginti marihuaną arba pirkti ją licencijuotose vaistinėse.

Nauja Urugvajaus tvarka žengia kiek toliau nei įstatymai Nyderlanduose, kur draudžiama auginti kanapes, bet valdžia pro pirštus žiūri į tuos, kurie jas augina namie savo reikmėms. Urugvajaus įstatymas kiek panašesnis į tuos, kurie galioja JAV Kolorado ir Vašingtono valstijose, kur kanapių vartojimas medicininiais arba rekreaciniais tikslais buvo įteisintas 2012-aisiais.

Tačiau Urugvajus taps pirmąja valstybe pasaulyje, kuri reguliuos šio narkotiko gamybą, platinimą ir prekybą. Vyriausybė nustatys ir marihuanos kainą.

Urugvajus, turintis mažiau nei 3,5 mln. gyventojų, nepatyrė tokio narkotikų gaujų smurto, koks krečia kitas Lotynų Amerikos šalis, bet valdžios atstovai teigia, kad šias gaujas reikia tramdyti jau dabar, kol jos nesustiprėjo.

"Pernai per narkotikų gaujų smurtą Urugvajuje žuvo 82 žmonės. Vis matome kriminalinio sąskaitų suvedimo epizodų, smogikų grupių. Bet dar negirdėjome, kad kas nors būtų miręs dėl marihuanos vartojimo", – aiškino Nacionalinės vaistų agentūros vadovas Julio Calzada.

Kaimynai sunerimę

Kitos Lotynų Amerikos valstybės susidomėjusios stebi Urugvajaus eksperimentą. Gvatemalos prezidentas Otto Pérezas-Molina, kurio šalis kenčia dėl narkotikų kartelių karų ir smurto, Urugvajaus kolegą pavadino aiškiaregiu. Kiti J.Mujicos eksperimentą vertina skeptiškai.

Meksikos užsienio reikalų ministras José Antonio Meade’as neseniai įspėjo, kad vienašališkos priemonės neišspręs problemos, ir paragino pradėti pasaulines diskusijas dėl narkotikų politikos. Urugvajaus kaimynė Brazilija anksčiau šiais metais atsiuntė delegaciją į Montevidėją ir pareiškė susirūpinimą, kad naujas įstatymas gali turėti jai neigiamų padarinių.

Bet J.Calzada tikina priešingai: "Mes užtikriname kitas šalis, kad mūsų legali marihuana nebus kontrabanda gabenama į jų teritoriją. To nebus."

Vartojimas augs?

Naujas įstatymas sulaukė kritikos ir pačiame Urugvajuje. Neseniai atliktos apklausos rodo, kad jam nepritaria maždaug 60 proc. gyventojų. Tarp jų yra ir Kongreso narė Verónica Alonso.
"Šis įstatymas nesprendžią tikrų problemų. Jeigu vyriausybė nori kovoti su grėsmėmis, ji turėtų sutvarkyti tas vietas, kur parduodami nelegalūs narkotikai, – BBC teigė politikė. – Jeigu tai yra visuomenės sveikatos klausimas, ji turėtų mažinti kitų pavojingų produktų vartojimą, tokių kaip tabakas arba alkoholis."

V.Alonso baiminasi, kad naujas įstatymas tik padidins narkotikų vartojimą, ypač tarp jaunimo.

"Marihuana taps lengviau prieinama, ji nebus laikoma pavojingu narkotiku. Todėl vartojimas augs, – prognozuoja politikė. – Tai pridarys mums daug problemų, ypač socialinėje bei medicinos srityje, o valstybė nėra pasirengusi šių problemų spręsti."

Ilga narkotiko istorija

Kanapių savybė paveikti centrinę nervų sistemą žmonėms žinoma jau tūkstančius metų. Ypač plačiai kanapių produktai anksčiau buvo vartojami Kinijoje, Indijoje ir Tibete, kur buvo naudojami religiniams ritualams.

XIX a. kanapės labai paplito Britų imperijoje, dažniausiai iš jų buvo gaminama trauktinė. 1893 m. britų parlamentas bandė uždrausti psichotropinių preparatų iš kanapių gamybą bei prekybą, bet specialiai sukurta komisija atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad saikingas kanapių vartojimas Indijoje nedidina nusikalstamumo, nesukelia psichinių ligų ir neskatina amoralaus elgesio. Maža to, anot komisijos išvadų, draudimas vartoti kanapes ritualiniais tikslais galėtų sukelti neramumus visuomenėje. Kita vertus, komisija pripažino, kad saikingas kanapių vartojimas ilgainiui gali priversti prie piktnaudžiavimo.

Jungtinėse Valstijose vadovaujant prezidentui Franklinui Rooseveltui 1937 m. buvo įsteigtas Federalinis narkotikų biuras ir, nepaisant Amerikos medicinos asociacijos prieštaravimų, įvestas marihuanos mokestis. Tai buvo pirmas oficialus dokumentas, tiesiogiai draudžiantis gaminti, pirkti ir saugoti kanapių preparatus, išskyrus moksliniais ir medicininiais tikslais. Vėliau analogiški įstatymai buvo priimti daugelyje pasaulio šalių.

SSRS kanapių preparatai buvo uždrausti tik 1960-aisiais, o iki tol kanapės, kaip ir aguonos, buvo parduodamos atvirai ir net planine tvarka auginamos kolūkiuose pagal vyriausybės įsakymą.

Dabar kanapių auginimas ir laikymas nemedicininiais tikslais draudžiamas daugelyje pasaulio šalių, išskyrus keletą, kur leidžiama auginti arba pirkti nedidelius kiekius asmeniniam vartojimui. Tarp tokių šalių yra Nyderlandai, Kanada, Šiaurės Korėja, Čekija, Ispanija ir Portugalija, taip pat keletas JAV valstijų.