Proeuropietiškų pažiūrų E.Macronas ir jo priešininkė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) per intensyvią rinkimų kampaniją kalbėjo apie itin skirtingas savo šalies vizijas. Ši priešrinkiminė kova sulaukė daug dėmesio Europoje bei kitose pasaulio vietose.

Visgi paskutinėmis kampanijos dienomis konkurencija tarp kandidatų dar smarkiau išaugo, vėliau buvo surengti įtempti televizijos debatai, o E.Macronas netgi kreipėsi į teisėsaugą dėl paskleistų gandų, neva jis turi ofšorinę sąskaitą.

Penktadienį, paskutinę dieną prieš rinkimus, kai leidžiama politinė agitacija, abu kandidatai planuoja dalyvauti televizijos laidose, o rinkėjų apklausos rodo, kad 39 metų E.Macronas 20 procentinių punktų pirmauja prieš savo oponentę M.Le Pen.

Ketvirtadienį per savo paskutinį mitingą šiauriniame Enmeno kaime M.Le Pen savo šalininkams žadėjo grąžinti raktus nuo Eliziejaus rūmų.

„Prancūzija nebegali laukti dar penkerius metus, kad vėl aukštai iškeltų galvą “, – sakė ji.

Ankstesnėje jos kampanijos stotelėje, vakariniame Bretanės Dolio mieste, protestuotojai apsvaidė jos palydą kiaušiniais; visgi pati M.Le Pen nenukentėjo.

Tuo tarpu E.Macronas per savo paskutinį mitingą pietvakariniame Albi mieste džiūgaujantiems savo šalininkams sakė: „Iki galo laikysimės savo pažado imtis pokyčių.“

Buvęs ekonomikos ministras vis dėlto sulaukė kritikos iš kelių dešimčių profesinių sąjungų aktyvistų, kurie reikalavo panaikinti prieštaringai vertinamas pernai priimtas darbo teisės reformas.

„Melagingos naujienos“

Centristų kandidatas nusprendė kreiptis į teismą, nes per trečiadienio debatus, kurie buvo transliuojami per televiziją, M.Le Pen pakartojo gandus, kad jos oponentas neva turi ofšorinę sąskaitą. Konkurentai per debatus kalbėjo apie terorizmą, ekonomiką ir Europą, o jų kovą stebėjo 16,5 mln. žmonių.

„Tikiuosi, nesužinosime, kad turite ofšorinę sąskaitą Bahamose“, – pareiškė M.Le Pen per debatus. Rinkėjų apklausose atsiliekančiai M.Le Pen šie debatai, ko gera, buvo paskutinė galimybė pakeisti rinkimų kovos eigą iki sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų turo.

E.Macronas savo oponentės užuominą pavadino „šmeižtu“ ir teisėsaugai pateikė skundą. Prancūzijos prokurorai savo ruožtu ketvirtadienį pradėjo tyrimą ir aiškinasi, kas paskleidė šiuos gandus.

Centristų kandidato kampanijos atstovai pavadino šią situaciją „vadovėliniu „melagingų naujienų“ atveju“, ir pareiškė, kad tokios kalbos pasklido iš socialinio tinklo „Twitter“ paskyrų, siejamų su prorusiškais naujienų portalais, tokiais kaip „Sputnik“ ir RT, bei JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkais.

M.Le Pen savo ruožtu penktadienį vienam prancūzų radijui sakė, kad ji „visiškai“ nefigūruoja oponento ieškinyje, o jos vadovaujamas ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) su tais gandais „visai neturi nieko bendra“.

Partijos FN atstovai pranešė, kad ne kartą buvo bandyta įsilaužti į M.Le Pen kampanijos tinklapį. Pasak jų, kaltininkas, siejamas su kraštutiniais kairiaisiais, buvo suimtas praėjusią savaitę.

Kanalo BFM užsakymu viešosios nuomonės tyrimų instituto „Elabe“ iškart po debatų atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai žiūrovų mano, jog įtikinamiau kalbėjo E.Macronas. Šie skaičiai gana patikimai atspindi prognozes prieš sekmadienio balsavimą.

Per pirmą rinkimų turą balandžio 23 dieną M.Le Pen užėmė antrą vietą surinkusi 21,3 proc. balsų. Per pastaruosius šešerius metus jai pavyko sušvelninti FN įvaizdį, tačiau visiškai išstumti abejonių dėl esminių partijos įsitikinimų ji nesugebėjo.

Aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ aktyvistai, norintys pademonstruoti, kad ultradešiniųjų kandidatės siunčiama žinutė potencialiai kursto nesantaiką, išskleidė ant Eifelio bokšto didžiulį plakatą su Prancūzijos šūkiu „Liberte, Egalite, Fraternite“ (Laisvė, lygybė, brolybė).

M.Le Pen mėgino pavaizduoti E.Macroną kaip pernelyg švelniai reaguojantį į islamistų fundamentalizmą. Ši problema daugeliui kelia nerimą dėl ištisos virtinės Prancūzijoje įvykdytų atakų, taigi kandidatė galėjo pasinaudoti savo rinkėjų būgštavimais.

Savo iškilimą ji laiko populiarėjančio dešiniojo sparno nacionalizmo ir pasipriešinimo globalizacijai rezultatu. Šios idėjos pastebimos JAV, kur prezidentu pernai buvo išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Didžiojoje Britanijoje, kuri nusprendė palikti ES.

Tuo tarpu E.Macronas sulaukė palaikymo iš buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), kuris vaizdo įraše pareiškė, kad centristas „kreipiasi į žmonių viltis, o ne jų baimes“.

B.Obama sakė, kad E.Macronas „iškėlė viziją apie svarbų Prancūzijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje“.

„Vive la France! (Tegyvuoja Prancūzija!)“, – pridūrė jis.

E.Macronas jau pasirinko premjerą

Prancūzijos prezidento rinkimų favoritas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) penktadienį sakė, kad jau pasirinko savo būsimą premjerą, tačiau apie tai dar nebuvo informuotas nė pats aptariamas asmuo.

„Taip, šis pasirinkimas padarytas in petto“, – sakė jis radijui „Europe 1“, pavartodamas itališką posakį, reiškiantį „mano širdyje“.

Tačiau E.Macronas pridūrė tam žmogui to dar nepasakęs, nes tai dar esą „jo galvoje“.

„Jei būsiu išrinktas, kitą savaitę stengsiuosi užbaigti (formuoti) savo vyriausybę“, – sakė jis.

39 metų centristą jo varžovė Marine Le Pen (Marin Le Pen) prieš antrąjį rinkimų ratą, kuris įvyks šį sekmadienį, spaudė atskleisti savo ketinimus.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė M.Le Pen yra sakiusi, kad savo premjeru paskirtų euroskeptišką sąjungininką Nicolas Dupont'ą-Aignaną (Nikola Diuponą-Enjaną) – buvusį kandidatą, iškritusį pirmajame rinkimų rate.

E.Macronas sakė, kad savo pasirinkto premjero vardą paskelbs perėmęs pareigas iš prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando), jei laimės rinkimus.

Anksčiau E.Macronas sakė, kad svarsto įvairias kandidatūras vadovauti vyriausybei, kuri, pasak jo, „nebus nei dešiniųjų, nei kairiųjų“.

Praeityje jis yra sakęs, kad labiau norėtų premjero poste matyti moterį.

Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad E.Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą M.Le Pen lenkia 20 procentinių punktų.

Briuselis tikisi E.Macrono pergalės

Europos Sąjunga „laiko sukryžiavusi pirštus“ už proeuropinio kandidato Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pergalę sekmadienį vyksiančiame antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture, nes būgštauja dėl grėsmės, kurią kelia Marine Le Pen (Marin Le Pen), raginanti sugriauti Bendriją.

Virtinė aukščiausių ES pareigūnų, tarp jų Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), nusižengdami įprastam Briuselio protokolui nesi kišti į nacionalinius rinkimus, atvirai išreiškė palaikymą centristinių pažiūrų buvusiam bankininkui kovoje su kraštutinių dešiniųjų lydere M.Le Pen.

Briuselio koridoriuose į E.Macroną žiūrima ne tik kaip į vieną pagrindinių gynėjų nuo populizmo, lydėjusio „Brexit“ referendumą ir Donaldo Tumpo (Donaldo Trampo) iškilimą Jungtinėse Valstijose.

Daugeliui 39 metų E.Macronas yra gaivaus oro gūsis – politikas, galintis suteikti problemų slegiamai Bendrijai labai reikalingą šansą po ilgų krizės metų judėti pirmyn įgyvendinant naujus vienijančius projektus.

„Laikome sukryžiavę pirštus“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango ES pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės.

Trečiadienį vykę įtempti E.Macrono ir M.Le Pen televiziniai debatai buvo atidžiai stebimi aukščiausių ES pareigūnų, „įskaitant kolegas neprancūzus“, sakė minėtas pareigūnas.

„Žinoma, teigiamai vertiname E.Macroną. Jaučiame, kad galėtume su juo dirbti, nes jis, priešingai nei M.Le Pen, nesiekia sunaikinti ES“, – pridūrė pareigūnas.

Šią savaitę ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas ir buvęs Prancūzijos vyriausybės ministras Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė balsuosiantis už E.Macroną, nes jam prezidentaujant Prancūzija išliktų „europine“ valstybe.

„Palengvėjimo atodūsis“

M.Le Pen jaučia gilią panieką ES. Ji seniai pasisako už tai, kad Prancūzija atsisakytų euro ir sugrįžtų prie franko, taip pat ragina pasitraukti iš bevizės Šengeno erdvės. Kraštutinių dešiniųjų lyderė prognozavo, kad ES „mirs“, ir žadėjo pergalės prezidento rinkimuose atveju surengti referendumą dėl „Frexit“ – šalies pasitraukimo iš ES.

Anksčiau ekonomikos ministro poste dirbęs E.Macronas žada stiprinti ES ir euro zoną. Jis nori, kad 19 eurą naudojančių valstybių turėtų atskirą biudžetą. E.Macronas taip pat siūlo, kad euro zona turėtų savo parlamentą bei finansų ministrą.

„E.Macrono pergalė suteiktų didžiulį palengvėjimo atodūsį, nes tarp visų kandidatų būtent jis pasisako už tolesnę ES integraciją – be jokių „jeigu“ ar „bet“, – sakė vyresnysis politikos analitikas Vincenzo Scarpetta (Vinčencas Skarpeta) iš tyrimų instituto „ Open Europe“.

Būtent tokia E.Macrono vizija buvo svarbiausia priežastis, paskatinusi įtakingiausias ES figūras atvirai reikšti savo džiaugsmą, kai jis pirmajame prezidento rinkimų ture balandžio 23 dieną nedideliu balsų skirtumu aplenkė antroje vietoje likusią M.Le Pen.

„Sėkmės!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ nusižengdamas įprastam Briuselio protokolui parašė Europos Komisijos vadovas J.-C.Junckeris praėjus vos kelioms valandoms po to, kai paaiškėjo rezultatai.

J.-C.Junckerio atstovas spaudai savo ruožtu pareiškė, kad Prancūzija renkasi tarp europinių vertybių ir „Europos sunaikinimo“.

Įtakingiausios Europos lyderės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai išsakė panašią poziciją ir palinkėjo E.Macronui sėkmės per likusias dvi rinkimų kampanijos savaites.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) naktį po pirmojo balsavimo turo taip pat žarstė pagyrimus E.Macronui, kalbėdama ES vėliavos fone.

„Gražu popieriuje“

Tačiau analitikai ragina susilaikyti nuo per didelio entuziazmo.

„ES reformavimas gali atrodyti gražiai popieriuje, bet E.Macrono idėjos drąsios“, – sakė V.Scarpetta iš „Open Europe“.

„Tačiau kiek realu jas praktiškai įgyvendinti? Juk dėl kiekvienos iš jų tektų keisti ES sutartis“, – pažymėjo analitikas ir pridūrė, jog turi būti įtraukta ir Vokietija.

Analitikas Henrikas Enderleinas iš „Hertie“ viešojo valdymo mokyklos Berlyne sakė, kad E.Macronas dirbdamas finansų ministru paliko savo atspaudą Vokietijoje.

„Tai visiškas „plaukimas prieš srovę“ – 2017-aisiais būti išrinktu į prezidento postą sakant, jog nori daugiau Europos. Tai padarė įspūdį Vokietijai“, – sakė H.Enderleinas.

Tačiau šių tikslų transformavimas į įgyvendinamą politiką išlieka labai rimtu iššūkiu, turint galvoje Paryžiaus ir Berlyno pozicijų skirtumus įvairiais klausimais, įskaitant saugumą bei ekonomiką, pažymėjo jis.