„Nenorėčiau (pats vienas) priimti sprendimo, nes šio klausimo istorija ilga ir komplikuota. Norėčiau, kad ... kaliningradiečiai pasakytų savo „taip“ arba „ne“ ir priimtų galutinį sprendimą“, – valstybinei televizijos ir radijo kompanijai „Jantar“ sakė A.Alichanovas.

Karaliaučiaus pilį 13-ajame amžiuje pradėjo statyti Kryžiuočių ordinas, o savo paskutinį pavidalą pilis įgavo 19-ojo amžiaus viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais pilis smarkiai nukentėjo britų aviacijai bombarduojant miestą ir per vėlesnį sovietų armijos šturmą. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pilies liekanos buvo visiškai nugriautos.

Tačiau Karaliaučiuje jau seniai vyksta emocingi debatai dėl karališkosios pilies, prie kurios pamatų liekanas dabar kasinėja archeologai.

Pilies atstatymo šalininkai sako, kad tai būtų viešbučių, parduotuvių ir kultūros centras, be to, taip būtų suformuotas miesto centras, atkurtas jo istorinis vaizdas, sukurtas turizmo centras.

Priešininkai įrodinėja, kad šie pasiūlymai tėra pseudokultūrologinės spekuliacijos, kurių tikslas – įgyvendinti politinius, separatistinio ir revanšistinio pobūdžio uždavinius. Jie ragino neleisti sukurti Karaliaučiuje ideologinio revanšo simbolio ir kelti klausimų dėl karo baigties, pakertančių Rusijos teritorinį vientisumą.

2010 metų pavasarį srities vyriausybė pareiškė, kad karališkosios pilies likimas bus nuspręstas per referendumą 2011 metų pavasarį, drauge su vietos valdžios rinkimais, tačiau tas sprendimas nebuvo įgyvendintas.

2015 metais regiono valdžia surengė tarptautinį architektūros ir miestų statybos konkursą „Miesto širdis“, kad būtų sukurta Karaliaučiaus istorinio centro – Karalių kalvos ir aplinkinės teritorijos – plėtros koncepcija. Per konkursą taip pat buvo svarstomos galimybės atstatyti pilį.

Dauguma architektų siūlo atstatyti pilies dalį, suteikiant jai stilizuotą pavidalą.