Karas: Ukraina – Sumų regione rasta cheminio ginklo likučių

Civilių gyventojų aukas, ypač rusų okupuotose teritorijoje suskaičiuoti sudėtinga, penktadienį jis sakė JAV transliuotojui CNN.

Plačiame interviu, kurio ištraukos buvo paskelbtos penktadienį, V. Zelenskis pridūrė, kad apie 10 tūkst. Ukrainos karių buvo sužeisti ir kad „sunku pasakyti, kiek jų išgyvens“.

V. Zelenskis palygino šiuos skaičius su žuvusiais Rusijos pusėje – apie 19-20 tūkst. karių.

Vakarų vertinimais, Rusija neteko kelių tūkstančių karių. Maskva neseniai kalbėjo apie maždaug 1 350 žuvusių savo karių.

V. Zelenskis: stojimo į ES klausimynas beveik baigtas

Ukraina beveik parengė atsakymus į stojimo į ES klausimyno klausimus, penktadienį vėlai vakare savo vaizdo pranešime pranešė prezidentas V. Zelenskis.

„Darbas beveik baigtas ir netrukus atsakymus pateiksime Europos Sąjungos atstovams“, – sakė V. Zelenskis.

Šis klausimynas yra stojimo derybų pagrindas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perdavė klausimyną neseniai apsilankiusi Ukrainos sostinėje Kyjive.

Ukraina pateikė prašymą dėl narystės ES netrukus po to, kai vasario pabaigoje prasidėjo Rusijos invazija.

EK šiuo metu nagrinėja paraišką. Stojimo į ES procesas yra ilgas ir sudėtingas – net jei Komisija jį įvertins teigiamai, iki derybų dėl priėmimo pradžios gali praeiti daug laiko. Tačiau U. von der Leyen pažadėjo greitą procesą.

Ukrainos policija: miesteliuose aplink Kyjivą rasta per 900 civilių lavonų

Ukrainos sostinės regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo rasta per 900 žuvusių civilių, kurų dauguma buvo nušauti, tikriausiai per egzekucijas, penktadienį pranešė policija.

Šis skaičius paskelbtas netrukus po Rusijos Gynybos ministerijos pažado intensyvinti raketines atakas prieš Kyjivą reaguojant į tai, kas buvo pavadinta Ukrainos atakomis Rusijos teritorijoje. Įspėjimas buvo pareikštas Rusijai netekus savo Juodosios jūros laivyno flagmano kreiserio „Moskva“ – į jį, Ukrainos ir JAV pareigūnų teigimu, pataikė mažiausiai viena ukrainiečių raketa.

Tuo pačiu Maskva rengiasi atnaujinti puolimą Rytų Ukrainoje. Kovos taip pat tęsėsi pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur vietos gyventojai pranešė matę, kaip rusų kariai iškasa palaidotus žmones. Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste per gyvenamojo rajono apšaudymą žuvo septyni žmonės, tarp jų 7 mėnesių kūdikis, o dar 34 buvo sužeisti, sakė regiono gubernatorius Olehas Sinehubovas.

Aplink Kyjivą lavonai buvo palikti gatvėse ar laikinai palaidoti, sakė sostinės regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas. Jis citavo policijos duomenis, rodančius, kad 95 proc. šių žmonių mirė nuo šautinių žaizdų.

Suprantame, kad per rusų okupaciją žmonėms tiesiog buvo vykdomos egzekucijos gatvėse.

„Todėl suprantame, kad per [rusų] okupaciją žmonėms tiesiog buvo vykdomos egzekucijos gatvėse“, – sakė A. Nebytovas.

Pasak jo, kasdien po griuvėsiais ir bendruose kapuose randama vis daugiau lavonų, daugiausia Bučoje – per 350.

Komunalininkai šiame mieste rinko ir laidojo lavonus dar esant Rusijos pajėgoms. Rusų kariai stengdavosi susekti žmones, reikšdavusius proukrainietiškas pažiūras, nurodė A. Nebytovas.

„Prarado amžiams“

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apkaltino rusų pajėgas, užimančias pietinių Chersono ir Zaporižios regionų dalis, terorizuojant civilius ir medžiojant visus, kas tarnavo Ukrainos kariuomenėje ar dirbo vyriausybei.

„Okupantai galvoja, kad taip lengviau galės kontroliuoti šią teritoriją, bet jie labai klysta. Jie apgaudinėja save, – sakė V. Zelenskis. – Rusijos problema ta, kad jos nepriima ir niekada nepriims visa ukrainiečių tauta. Rusija prarado Ukrainą amžiams.“

Penktadienio vakaro kreipimesi į ukrainiečius V. Zelenskis taip pat sakė aptaręs Mariupolio likimą su aukščiausio rango karininkais ir žvalgybos pareigūnais. Prezidentas nurodė negalintis atskleisti detalių, bet sakė: „Darome visa, ką galime, kad išgelbėtume savo žmones.“

Mariupolio meras Vadymas Boičenka naujienų agentūrai AP sakė, kad šiame mieste žuvo mažiausiai 21 tūkst. žmonių ir kad lavonai nuklojo gatves. Pasak jo, rusai dislokavo mobilius krematoriumus, kad metodiškai naikintų palaikus, nuslėptų žudynių įrodymus ir sutrukdytų tarptautinėms organizacijoms užfiksuoti „siaubą, už kurį atsakinga Rusijos armija“.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis pabrėžė, jog taika ir tai, „kiek dar ukrainiečių okupantai turės laiko nužudyti“, priklauso nuo užsienio paramos Ukrainai dydžio. Jis pakartojo raginimus greičiau skirti didesnę karinę pagalbą, skelbti embargą rusiškai naftai.

Tuo metu Kyjivo tikriausiai laukia tolesnis smurtas, Rusijos valdžiai apkaltinus Ukrainą dėl septynių žmonių sužeidimo ir maždaug 100 gyvenamųjų namų apgadinimo per aviacijos smūgius Briansko regione netoli Ukrainos sienos. Kito Rusijos pasienio regiono valdžia ketvirtadienį taip pat pranešė apie ukrainiečių apšaudymą.

„Raketinių atakų prieš objektus Kyjive skaičius ir mastas bus didinami reaguojant į bet kokias... Kyjivo nacionalistų režimo teroristines atakas ar diversijas Rusijos teritorijoje“, – sakė rusų Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Žiniasklaida: Rusija įspėja JAV dėl karinės pagalbos Ukrainai „nenuspėjamų pasekmių“

Rusija oficialiai pasiskundė Jungtinėms Valstijoms dėl jų karinės pagalbos Ukrainai ir įspėjo dėl „nenuspėjamų pasekmių“, jei bus tiekiama pažangi ginkluotė, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Šios savaitės diplomatinėje notoje Maskva įspėjo JAV ir NATO nesiųsti Kyjivui „opiausių“ ginklų ir sakė, kad tai „kursto“ situaciją ir gali turėti „nenuspėjamų pasekmių“, rašė laikraštis „The Washington Post“.

Įspėjimas buvo pareikštas tą pačią savaitę, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo naują 800 mln. dolerių (735,4 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, apimantį sraigtasparnius, haubicas ir šarvuočius.

„Rusai mums privačių pokalbių metu sako kaip tik tai, ką mes sakome pasauliui viešai: kad didžiulė pagalba, kurią teikiame partneriams ukrainiečiams, yra nepaprastai veiksminga“, – laikraščiui sakė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas, anonimiškai kalbėjęs apie minėtą notą.

Valstybės departamentas atsisakė komentuoti pranešimus apie oficialią notą.

„Nepatvirtinsime jokio privataus diplomatinio susirašinėjimo“, – sakė departamento atstovas.

„Galime patvirtinti, kad drauge su sąjungininkais ir partneriais teikiame Ukrainai milijardų dolerių vertės saugumo pagalbą ir ją mūsų partneriai ukrainiečiai nepaprastai veiksmingai naudoja gindami savo šalį nuo neišprovokuotos Rusijos agresijos ir šiurpių smurto aktų“, – pridūrė atstovas.

Laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV pareigūnais, rašė, kad nota buvo atsiųsta normaliais kanalais, kad jos nepasirašė jokie Rusijos aukšto rango pareigūnai.

Oficialus susirašinėjimas rodo, kad Rusija yra susirūpinusi JAV teikiama materialine parama Ukrainai, televizijai CNN sakė anoniminis JAV pareigūnas.

CNN taip pat pranešė, jog vieno apie dokumentą informuoto šaltinio teigimu, skundas gali reikšti, kad tęsiantis invazijai Ukrainoje Maskva rengiasi užimti agresyvesnę poziciją JAV ir NATO atžvilgiu.

J. Bidenas trečiadienį telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu informavo jį apie naująjį pagalbos ginklais paketą, Rusijai nukreipus savo karines pastangas į Rytų Ukrainą.

„Rusijai ruošiantis suintensyvinti puolimą Donbaso regione Jungtinės Valstijos toliau aprūpins Ukrainą pajėgumais apsiginti“, – sakė J. Bidenas.

„Šį naują pagalbos paketą sudarys daugelis itin veiksmingų ginkluotės sistemų, kurių jau esame parūpinę, ir nauji pajėgumai, tinkami platesniam puolimui, kurį, kaip prognozuojame, Rusija surengs Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“.

Į naują pagalbos paketą įtraukta sunkesnės technikos, kurią Vašingtonas iš pradžių vengė tiekti Kyjivui, baimindamasis eskaluoti konfliktą su branduoline galybe Rusija.

Kyjivo meras praneša apie sprogimus sostinėje

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko internete pranešė, kad anksti šeštadienį sostinės rytiniame Darnycios rajone griaudėjo sprogimai.

Pasak mero, įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir greitosios pagalbos medikai, o informacija apie nukentėjusius žmones bus paskelbta vėliau.

V. Klyčko paragino gyventojus paisyti oro pavojaus sirenų ir įspėjo iš Kyjivo pasitraukusius žmones dėl savo pačių saugumo kol kas negrįžti.

Tirštų dūmų stulpas, kylantis iš rytinės Kyjivo dalies, matomas ir iš miesto centro.

Penkiasdešimt antroji karo Ukrainoje diena

Rusija skelbia smogusi karinei gamyklai Kyjive

Rusijos Gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė karinei gamyklai Ukrainos sostinėje Kyjive.

„Ypač taiklūs tolimojo nuotolio iš lėktuvų paleidžiami ginklai sunaikino ginkluotės gamyklos Kyjive gamybos pastatus“, – sakoma ministerijos pareiškime, paskelbtame per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas taip pat pranešė, kad anksti šeštadienį buvo smogta karinei gamyklai Ukrainos sostinėje.

Iš to rajono kyla dūmų stulpas, į įvykio vietą suvažiavo daug policijos ir kariškių.

Scanpix nuotr.

O. Zelenska: VDU patalpose įsikurs ukrainiečių kultūros ir švietimo centras

Ukrainos prezidento žmona Olena Zelenska šeštadienį pranešė, kad vienas iš Vilniaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pastatų taps ukrainiečių kultūros ir švietimo centru.

„Tai bus stiprybės, emocijų, žinių ir susitikimų vieta, draugystės tarp mūsų žmonių vieta.

Esu tikras, kad ši tradicija išgyvens karą. Kaip bet koks širdies bendravimas nugali atskirties ir nesantaikos jūras“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė ji.

O. Zelenska dėkoja Dianai Nausėdienei, kad palaikė idėją dėl ukrainiečių kultūros ir švietimo centro ir greitai pasiūlė sprendimą.

Kaip įraše „Facebook“ paskyroje teigė O. Zelenska, penktadienį vykusiame D. Nausėdienės ir VDU rektoriaus Juozo Augučio susitikime su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta aptarti pirmieji centro steigimo darbai.

Olena Zelenska. Scanpix nuotr.

Per Kryžiaus kelio procesiją Romoje popiežius meldė taikos Ukrainoje

Popiežius Pranciškus per Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesiją Romos antikiniame Koliziejuje, kurioje dalyvavo 10 tūkst. tikinčiųjų, meldė taikos Ukrainoje.

Maždaug 21 val. (22 val. Lietuvos laiku) prasidėjusi deglų nušviesta vakarinė procesija po dvejų metų pertraukos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, grįžo į tradicinę vietą Koliziejuje. Per šiemetinę Didžiojo penktadienio, kuriuo minima Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus, ceremoniją karui Ukrainoje buvo skirta daug dėmesio.

Popiežius, kuris ne kartą pasmerkė konfliktą Ukrainoje ir ragino per Velykas nutraukti ugnį, meldėsi, kad „priešai paspaustų vienas kitam ranką ir vienas kitam atleistų“.

„Nuginkluok brolio ranką, pakeltą prieš brolį“, – Dievo meldė Pranciškus.

Scanpix nuotr.

„Gyvenu Romoje daugiau kaip 30 metų, bet šiandien atrodė labai svarbu ateiti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 52 metų italų mokytoja Stefania Cutolo (Stefanija Kutolo), chorui repetuojant prieš vakaro ceremoniją.

„Šio vakaro žinia po dvejų metų pertraukos dėl pandemijos yra svarbi dvigubai. Kai į Europą sugrįžta nacionalizmas, privalome veikti“, – pridūrė ji.

„Čia sutinkame visą pasaulį, girdime visas kalbas. Tai nuostabu“, – sakė 71 metų Marie-Agnes Bethouart (Mari Anjes Betuar), atvykusi su vyru ir dviem vaikaičiais.

Minioje tarp žvakių matėsi Ukrainos vėliava.

Tarp žmonių, kuriems buvo patikėta nešti kryžių, buvo visą gyvenimą draugaujančios rusė ir ukrainietė. Šios moterys kryžių nešė vienoje iš 14 Kryžiaus kelio stočių.

„Netinkama“

Tačiau šios Vatikano iniciatyvos, sumanytos kaip susitaikymo gestas karo akivaizdoje, neįvertino Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGAKB) didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas antradienį sakė, kad „ši idėja yra netinkama, pirmalaikė ir dviprasmiška, [ja] neatsižvelgiama į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekstą“.

„Abiejų tautų susitaikymo gestai bus prasmingi tik tada, kai baigsis karas“, – pridūrė jis.

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių.

Klausimo opumą parodo ir tai, kad Ukrainos žiniasklaida boikotavo ceremonijos transliaciją, o Vatikanas pridėjo komentarą ukrainiečių ir rusų kalbomis.

Procesijoje dalyvavusi 18-metė turistė iš Kyjivo Anastasija Gončarova sakė: „Nemanau, kad tai gera idėja, nes mes daugiau ne broliškos tautos. Jie žudo mūsų vaikus, jie žagina mūsų vaikus, apvagia mūsų namus. Tai šlykštu.“

Vatikanas sakė atsižvelgęs į ukrainiečių katalikų reakciją ir nors minėtos draugės rusė ir ukrainietė nešė kryžių, buvo atsisakyta iš anksto parengtos tryliktosios stoties meditacijos. Ją pakeitė tylos valandėlė – visi pamaldų dalyviai tyliai meldėsi už karo aukas ir už taiką.

Dauguma procesijos dalyvių sveikino Vatikano iniciatyvą dėl Rusijos ir Ukrainos.

„Tai kryžius, todėl ir šių dviejų tautų skausmas, bet taip pat viltis, nes tikime, kad po karo bus taika. Tai labai gražu“, – sakė M.-A. Bethouart.

Nuo 1964-ųjų rengiama Kryžiaus kelio procesija pastaruosius dvejus metus dėl pandemijos vyko Šv. Petro aikštėje Vatikane, smarkiai ribojant dalyvių skaičių.

Rusija uždraudė britų ministrui pirmininkui atvykti į jos teritoriją

Maskva šeštadienį paskelbė uždraudžianti Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) ir keliems kitiems britų aukšto rango pareigūnams atvykti į Rusijos teritoriją, Londonui įvedus sankcijų Rusijai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje.

Borisas Johnsonas. Scanpix nuotr.

„Šio žingsnio imtasi reaguojant į Londono nežabotą informaciją ir politinę kampaniją, siekiant izoliuoti Rusiją tarptautinėje [scenoje], sukurti sąlygas mūsų šaliai varžyti ir vidaus ekonomikai smaugti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ministerija apkaltino Londoną „beprecedenčiais priešiškais veiksmais“ ir paminėjo sankcijas Rusijos aukšto rango pareigūnams.

„Britų vadovybė sąmoningai sunkina situaciją dėl Ukrainos, pumpuodama Kyjivo režimui letalius ginklus ir koordinuodama panašias pastangas NATO vardu“, – sakė ministerija.

Į Rusijos „juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti JK ministro pirmininko pavaduotojas Dominicas Raabas (Dominikas Rabas), užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas), buvusi ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen).

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Didžioji Britanija prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Rusiją turto įšaldymu, kelionių draudimais ir ekonominėmis sankcijomis.

Vokietija skirs karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. eurų

Vokietijos vyriausybė penktadienį pranešė planuojanti skirti karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. eurų, Kyjivui skundžiantis, kad Berlynas nesiunčia sunkiosios ginkluotės.

Lėšos bus įtrauktos į šių metų papildomą biudžetą.

Iš viso, atsižvelgdamas į kitas šalis, Berlynas nusprendė padidinti savo tarptautinę paramą gynybos sektoriuje „iki 2 mlrd. eurų“, o „didžiąją dalį planuoja skirti kaip karinę pagalbą Ukrainai“, naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės atstovė spaudai.

Šis 2 mlrd. eurų parama „daugiausia atiteks Ukrainai“, socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Ukraina lėšas turės panaudoti iš esmės karinės įrangos pirkimams finansuoti.

Pastaruoju metu Ukraina ir kai kurios ES šalys, tokios kaip Lenkija ir Baltijos šalys, vis garsiai kritikuoja nepakankama vadinamą Berlyno paramą aprūpinant Kyjivą ginkluote.

Šią savaitę Kyjivas atmetė Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio), buvusio užsienio reikalų ministro, neseniai pripažinusio padarius „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, pasiūlytą vizitą. Vokietijoje šis žingsnis plačiai įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.

Ukrainos prezidento V. Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą.

Visgi kancleris nurodė, kad artimiausiu metu neketina apsilankyti Ukrainoje.

O. Scholzas pastaruoju metu susidūrė su intensyvėjančiu spaudimu stiprinti paramą Ukrainai.

Savo šalyje jis sulaukė kritikos dėl dvejonių pasiųsti sunkiosios ginkluotės Ukrainai, nepaisant dramatiško Vokietijos gynybos politikos posūkio, paskatinto Rusijos invazijos.

Keliems kitiems pasauliniams lyderiams, įskaitant Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen), apsilankius Kyjive, kritikai klausė, kodėl pats O. Scholzas nevyksta tokio vizito.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas pažymėjo, kad O. Scholzo kelionė į Kijevą pasiųstų „stiprų signalą“, o opozicinė partija CDU paragino jį „nuvykti suvokti situacijos vietoje“.

Netgi O. Scholzo valdančiosios koalicijos narė Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari Anjes Štrak-Cimerman) iš liberalios partijos FDP pirmadienį verslo dienraščiui „Handelsblatt“ duotame interviu paragino O. Scholzą „pradėti naudotis savo vadovavimo ir lyderystės galiomis“.

Vokietija skyrė beveik 3 mlrd. eurų priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti

Vokietija skyrė beveik 3 mlrd. eurų plaukiojantiems suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalams įsigyti, penktadienį pranešė Finansų ministerija, Berlynui siekiant sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

„Priklausomybė nuo Rusijos energijos importo turi būti sumažinta greitai ir tvariai“, – tviteryje parašė finansų ministras C. Lindneris (Kristianas Lindneris).

„Prie to svariai prisidės plaukiojantieji SGD terminalai, kuriems turime skirti finansavimą“, – pridūrė jis.

Iš viso šių didžiulių SGD laivų nuomai skirta 2,94 mlrd. eurų, naujienų agentūrai AFP pranešė Finansų ministerija.

Europa, o ypač Vokietija, tikisi, kad SGD padės sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos importo po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tokiais laivais gabenamas suskystintąsias dujas eksportuoja apie 20 šalių; didžiausios tiekėjos yra Australija, Kataras ir JAV.

Suskystintos, kad užimtų mažiau vietos, dujos pakartotinai dujinamos, kai būna atgabenamos paskirstyti.

Mobilieji terminalai, žinomi kaip laivai-saugyklos su išdujinimo įranga (FSRU), leidžia tanklaivių atvežtas SGD vėl paversti dujomis ir įleisti jas į dujotiekių tinklą.

Praėjusią savaitę Europos šalys paskelbė apie pastangas mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Rusija yra svarbi iškastinio kuro gamintoja, kuriai pernai teko apie 45 proc. viso ES dujų importo, tačiau blokas yra spaudžiamas įvesti sankcijas naftos ir dujų importui iš Maskvos.

Pastaraisiais metais Vokietija sausumos vamzdynais iš Rusijos importavo vidutiniškai 55 proc. sau reikalingų dujų.

Pasak Ūkio ministerijos, ši dalis iki 2022 metų pirmojo ketvirčio pabaigos buvo sumažinta iki 40 proc., padidinant SGD importą iš Nyderlandų ir Norvegijos.

Visgi, kitaip nei kelios kitos Europos šalys, Vokietija neturi sausumos terminalo, skirto importuotoms suskystintosioms dujoms perdirbti.

Kol kas šalis remiasi kitų ES šalių terminalais, o tai riboja importo pajėgumus.

Remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, vyriausybė kartu su privačiais partneriais svarsto galimybę išsinuomoti tris ar keturis laivus, kurie srovėtų Šiaurės jūros ar Baltijos uostuose.

Kai kurie iš šių įrenginių galėtų pradėti veikti jau kitą žiemą.

Vyriausybė nemano, kad galėtų apsieiti be rusiškų dujų iki 2024 metų vidurio.

Rusijoje „užsienio agentais“ paskelbti keli žurnalistai, politologė

Rusijos valdžia, vis labiau griežtindama kampaniją prieš kitaminčius, penktadienį „užsienio agentais“ paskelbė kelis garsius Kremliaus kritikus, tarp jų dokumentinių filmų kūrėją Jurijų Dudą ir politologę Jekateriną Šulman.

Rusijos Teisingumo ministerijos pareiškime sakoma, kad ji į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė dar devynis asmenis, įskaitant 35 metų J. Dudą, 43 metų J. Šulman ir 59 metų karikatūristą Sergejų Jelkiną.

Į sąrašą taip pat įtraukti garsūs žurnalistai: 38 metų Romanas Dobrochotovas ir 40 metų Karenas Šainianas.

R. Dobrochotovas įkūrė tiriamosios žurnalistikos tinklalapį „The Insider“, o K. Šainianas yra homoseksualumo neslepiantis redaktorius, prodiuseris ir gėjų teisių gynėjas.

Viena iš labiausiai cituojamų Rusijos politikos analitikų J. Šulman neseniai išvyko į Vokietiją dirbti tiriamojo darbo. Naujienų agentūrai AFP ji sakė, jog seniai tikėjosi būti priskirta „užsienio agentams“.

„Kodėl tik dabar?“ – tviteryje parašė ji.

Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į provakarietišką kaimyninę Ukrainą, Rusija pradėjo dar įnirtingiau tildyti Kremliaus kritikus.

Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo uždarytos ar sustabdė darbą, dešimtys tūkstančių rusų išvyko iš šalies protestuodami prieš Kremliaus politiką.

„Užsienio agento“ statusas primena sovietmečio terminą „liaudies priešas“ ir suteikiamas asmenims ar grupėms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

„Užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje.

Rusija sudavė naujų smūgių Kyjivui ir Lvivui

Rusijos pajėgos šeštadienį atnaujino padrikas atakas Kyjive, Vakarų Ukrainoje ir kitose šalies vietose, skaudžiai primindamos ukrainiečiams ir jų šalininkams Vakaruose, kad pavojus ir toliau gresia visai Ukrainai, nors Maskva dabar didžiausią dėmesį skiria naujo puolimo rytuose planams.

Netekusi savo Juodosios jūros laivyno flagmano „Moskva“ ir pasipiktinusi tuo, ką vadina Ukrainos smūgiais Rusijos teritorijoje, rusų kariuomenės vadovybė diena anksčiau įspėjo, kad bus atnaujintos atakos prieš Ukrainos sostinę, ir nurodė, kad bus taikomasi į karinius objektus.

Šeštadienį ryte rytinėje Kyjivo dalyje kilo didelis dūmų stulpas. Meras V. Klyčko pranešė, kad sostinės rytiniame Darnycios rajone griaudėjo sprogimai.

Pasak mero, žuvo vienas žmogus, o dar keli buvo nuvežti į ligoninę gydyti.

V. Klyčko paragino iš Kyjivo pasitraukusius žmones dėl savo pačių saugumo kol kas negrįžti ir įspėjo, kad smūgiai sostinei tikriausiai tęsis, o priemiesčiuose yra daug sprogmenų.

Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos šeštadienį smogė karinei gamyklai Ukrainos sostinėje Kyjive.

Tai buvo antras per dvi dienas smūgis Kyjivo regionui. Penktadienį buvo smogta raketų gamybos įmonei netoli sostinės.

Šeštadienį Kyjivas nebuvo vienintelis taikinys. Ukrainos rytuose esančiame Charkive įvyko sprogimas, tikriausiai sukeltas raketos, pranešė ugniagesiai ir žurnalistai.

Per sprogimą netoli turgaus šalia gyvenamųjų ir pramoninių pastatų žuvo vienas ir buvo sužeista dar mažiausiai 18 žmonių, sakė gelbėtojai, nenorėję skelbti savo pavardžių.

Scanpix nuotr.

Tuo metu Ukrainos Vakaruose – toli nuo Rusijos sienos, ilgai saugia laikytoje Ukrainos dalyje – esančio Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis pranešė apie rusų lėktuvų „Su-35“, pakilusių iš kaimyninės Baltarusijos, smūgius. Gubernatorius nepateikė detalių apie galimas aukas ar padarytą žalą.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras patvirtino, kad Ukrainoje žuvo 1 982 civiliai, bet perspėjo, kad šis skaičius neatspindi aukų apgultuose miestuose, tokiuose kaip Mariupolis, ir kad tikrasis žuvusių civilių skaičius beveik neabejotinai yra kur kas didesnis.

Kovos tęsiasi Mariupolio pramoniniuose rajonuose ir uoste, rusai pirmą kartą prieš šį pietinį uostamiestį panaudojo tolimojo nuotolio bombonešį Tu-22М3, sakė ukrainiečių Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

Mariupolį rusų pajėgos yra apgulusios nuo karo pradžios, bet vis mažėjantis miesto gynėjų būrys atkakliai laikosi.

Siaubinga Mariupolio apsiausties kaina – įstrigę ir badaujantys civiliai. Meras šią savaitę sakė, kad mieste žuvusių žmonių skaičius gali viršyti 20 tūkstančių.

Kyjivas: Rusija nelaisvėje laiko daugiau nei 1 000 Ukrainos karių ir civilių

Pasak Kyjivo vyriausybės, Rusija nelaisvėje laiko apie 700 Ukrainos karių ir šimtus civilių.

„Jie yra paėmę į nelaisvę daugiau kaip 1 000 žmonių“, – šeštadienį Ukrainos televizijai sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pasak jos, tarp jų yra apie 500 moterų.

Ukraina savo ruožtu paėmė į nelaisvę apie 700 Rusijos karių, pridūrė ji.

I. Vereščuk paragino Rusiją besąlygiškai paleisti civilius gyventojus. Nuo karo pradžios abi pusės kelis kartus keitėsi belaisviais.

Tikslus šiuo metu nelaisvėje laikomų žmonių skaičius nėra aiškus.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, separatistai vien rytiniame Ukrainos Donecko regione yra paėmę į nelaisvę daugiau kaip 3 000 ukrainiečių karių. Teigiama, kad apgultame Mariupolio uostamiestyje pasidavė daugiau kaip 1 000 jūrų pėstininkų. Ukraina tai neigia.

Jungtinės Tautos oficialiai užregistravo apie 2 000 civilių gyventojų, žuvusių nuo karo pradžios vasario 24 dieną. Tačiau JT, kaip ir Kyjivo vyriausybė, daro prielaidą, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Ukrainoje atidaryti devyni humanitariniai koridoriai

Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko regionuose, kuriuose vyksta mūšiai, buvo atidaryti devyni humanitariniai koridoriai, pranešė vyriausybė.

Vienas evakuacijos kelias privačioms transporto priemonėms atidarytas iš Mariupolio link Zaporižios, šeštadienį Kyjive paskelbė vicepremjerė I. Vereščuk.

Kiti koridoriai buvo atidaryti Luhansko regione.

Taip pat buvo planuojama išgabenti į saugią vietą žmones iš sugriauto Severodonecko miesto. Teigiama, kad jame tebegyvena apie 20 tūkst. iš buvusių 130 tūkst. gyventojų. Humanitariniai koridoriai gali funkcionuoti tik tuo atveju, jei Rusijos okupantai nutrauks apšaudymą, „Telegram“ kanale rašė I. Vereščuk.

JT: per pastarąją parą iš Ukrainos pabėgo dar daugiau nei 40 tūkst. žmonių

Daugelis iš beveik 5 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos, liko be namų, į kuriuos galėtų grįžti, šeštadienį pranešė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR, o per pastarąsias 24 valandas iš šalies išvyko dar 40 tūkst. žmonių.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 836 445 ukrainiečiai – 40 200 žmonėmis daugiau nei penktadienį.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) teigia, kad dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5 mln. žmonių.

Tai yra viena greičiausiai augančių žmonių perkėlimo ir humanitarinių krizių.

„Didžiausias žmonių noras yra grįžti namo. Tačiau daugelis liko be namų, į kuriuos galėtų grįžti, nes jie buvo sunaikinti, apgadinti arba yra nesaugioje vietoje“, – pažymėjo JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing (Karolina Lindholm Biling).

„Būstas yra viena iš didžiausią susirūpinimą keliančių sričių. Nors šimtai tūkstančių žmonių dabar apsistoja laikinuose priėmimo centruose arba priimančiose šeimose, kurios mielaširdingai atvėrė savo namų duris, <...> reikia rasti ilgalaikių sprendimų“, – pridūrė pareigūnė.

Beveik 2,75 mln. ukrainiečių pabėgėlių – beveik šeši iš 10 – pabėgo į Lenkiją. Rumuniją pasiekė daugiau nei 730 tūkst. žmonių.

UNHCR duomenys rodo, kad vasarį pabėgo beveik 645 tūkst. ukrainiečių, kovą – beveik 3,4 mln., o šį mėnesį iki šiol iš šalies išvyko daugiau nei 800 tūkst. ukrainiečių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus palikti buvo priversti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Scanpix nuotr.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 744 778 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

TMO atstovė Medykos perėjoje pietryčių Lenkijoje Magdalena Tosheva (Magdalena Toševa) teigė, kad nepaisant atvykstančiųjų skaičiaus mažėjimo, pabėgėliams vis dar reikia prieigos prie informacijos, transporto, apgyvendinimo, darbo ir išsilavinimo.

„Iš kitos sienos pusės žmonės atvyko įsitempę, pavargę ir sušalę“, – kalbėjo ji.

„Pažeidžiami žmonės daugiausia yra moterys su labai mažais vaikais, neturinčios sprendimų, čia artimųjų čia, be apsauginės aplinkos“, – pridūrė M. Tosheva.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 732 473 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 484 725 pabėgėliai iš Ukrainos. Be to, vasario 18–23 dienomis į Rusiją atvyko 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 454 098 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 421 130 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes, bet maždaug 100 tūkst. pasiliko, įskaitant 50 tūkst. vaikų. Iš pastarųjų tik 1 800 sudaryta galimybė lankyti mokyklas.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 332 707 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 22 827 pabėgėliai.

Tai bus aklavietė, nes mes neprekiaujame nei savo teritorijomis, nei savo žmonėmis.

V. Zelenskis: Mariupolio gynėjų sunaikinimas reikštų derybų su Maskva nutraukimą

Paskutiniųjų Ukrainos karių, įstrigusių apgultame Mariupolio uoste, sunaikinimas reikštų derybų su Maskva nutraukimą, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

V. Zelenskis naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ duotame interviu kalbėjo: „Mūsų karių, mūsų vyrų sunaikinimas [Mariupolyje] padės tašką bet kokioms deryboms“ tarp Ukrainos ir Rusijos.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

„Tai bus aklavietė, nes mes neprekiaujame nei savo teritorijomis, nei savo žmonėmis“, – kalbėjo prezidentas.

„Ukrainska Pravda“ priminė, kad V. Zelenskis pranešė, jog vyksta derybos dėl pagalbos Ukrainos gynėjams Mariupolyje, tačiau rusai reikalauja jų pasiduoti.

Mariupolio apsiaustis prasidėjo kovo 1 dieną, o likę jo gynėjai tebesipriešina iš geležies gamyklos „Azovstal“ ir uosto teritorijos, nors jų maisto ir amunicijos atsargos išseko.

Ukraina teigia, kad Sumų regione rasta cheminio ginklo likučių

Cheminio ginklo – zarino ir kitų medžiagų – likučių buvo rasta Sumų regiono Bilkos kaime, skelbia „Ukrinform“.

„Belkos kaime radome cheminio ginklo liekanų – zarino ir kitų medžiagų. Radome ampulių. Dabar tuo užsiima Ukrainos saugumo tarnyba. Gali būti, kad šia chemine medžiaga okupantai norėjo paveikti Kyjivą, Poltavą ar kitus miestus“, – sakė Trostianeco miesto meras Yuriy Bova.

Scanpix nuotr.

Meras taip pat teigė, kad per mėnesį nuo okupacijos pradžios rusų kariuomenė paliko daug žabangų – buvo užminuota daug kapinių, miškų, parkų ir administracinių pastatų.

V. Zelenskis: visiškai neabejoju, kad pavyks ne tik atstatyti sunaikintus namus, bet ir atkurti teisingumą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į nuosavą būstą, nuosavus namus ar nuosavą butą. „Visi, kurių namus sugriovė įsibrovėliai, ir visi, kurie ilgus metus stovėjo eilėje. Visi mūsų žmonės yra nusipelnę gyventi modernioje aplinkoje. Visiškai neabejoju, kad pavyks ne tik atstatyti sunaikintus namus, bet ir atkurti teisingumą tiems, kurių teisės į būstą buvo pažeistos“, – šeštadienio vakarą teigė V. Zelenskis.

Šiame straipsnyje:

karas