Iš pradžių nedaug kas. Kasdieniai reikalai tarp Jungtinės Karalystės ir ES tęsis nepakitę visą pereinamąjį periodą iki šių metų pabaigos.

Tai sudarys sąlygas Londonui ir Briuseliui derėtis dėl naujų susitarimų būsimiems santykiams, bet tuo laikotarpiu bus tam tikrų praktinių pokyčių.

Jokio kelio atgal

Teoriškai britų vyriausybė galėtų anuliuoti savo sprendimą išstoti iš ES bet kurią akimirką iki penktadienio vidurnakčio (šeštadienio 1 val. Lietuvos laiku), tarsi nieko nė nebūtų įvykę.

Tačiau po to momento kelio atgal nebebus, Bendrija bus praradusi vieną didžiausių ir turtingiausių savo valstybių. JK bus pirmoji iš ES išstojusi narė.

Tokiu būdu ES praras 5,5 proc. savo sausumos ploto ir 66 mln. gyventojų – Bendrijoje liks maždaug 446 mln. gyventojų.

Jei JK kada nors nuspręstų, kad nori vėl įstoti, tuomet ES jai taikytų stojimo procedūras kaip ir bet kokiai kitai narystės siekiančiai išorės valstybei.

Institucijos

Briuselyje JK vėliavos prie Europos Parlamento nuleidimas simbolizuos vieną konkretų pasikeitimą: JK išstojo ir yra „trečioji šalis“.

Ji neturės europarlamentarų. 73 pernai gegužę į Europos Parlamentą išrinkti britai išvyks. 46 iš jų vietų bus paliktos būsimoms ES narėms, o 27 vietos bus paskirstytos nepakankamai atstovaujamoms šalims.

JK nebeturės teisės skirti aukšto rango pareigūno į Europos Komisiją, nors Londonas ir pernai to nepadarė – jo vieta liko tuščia.

Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) nebebus kviečiamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimus, ministrai nebedalyvaus bloko ministrų susitikimuose.

Britai, kaip ES pilietybės neturintys žmonės, negalės siekti aukštų postų Briuselyje, bet daug kas jau pasirūpino dviguba pilietybe ir leidimais gyventi.

Tačiau JK iki pereinamojo periodo pabaigos toliau mokės į ES biudžetą kaip antra didžiausia neto mokėtoja po Vokietijos.

Piliečių teisės

Kaip nurodo Jungtinės Tautos, maždaug 1,2 mln. JK piliečių gyvena kitose ES šalyse, daugiausia Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

JK statistikos biuro duomenimis, Britanijoje gyvena 2,9 mln. kitų ES šalių piliečių, kurie sudaro maždaug 4,6 proc. populiacijos.

Pagal išstojimo susitarimą, kurį pasirašė abi šalys, iš pradžių abi šių piliečių grupės išsaugos iki „Brexito“ turėtas teises dirbti ir gyventi juos priėmusioje šalyje.

Tačiau britams Europoje ir ES piliečiams Britanijoje gali tekti užsiregistruoti valdžios institucijose, o atskiros valstybės narės nustatys savas procedūras.

Laisvas judėjimas bus galimas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Po to ES piliečiai galės likti JK jei toliau dirbs, numatyta išstojimo sutartyje.

JK vyriausybė yra sakiusi, kad ketina nutraukti iš ES atvykstančių žmonių „judėjimo laisvę“, o dėl tikslių minėtų piliečių grupių teisių bus deramasi po „Brexito“.

Derybos

Britanija, žinoma, jau ne vienus metus derėjosi su Europos Komisijos pareigūno Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) derybininkų komanda dėl išstojimo sąlygų.

Bet šios derybos pasikeis po penktadienio, kai pasibaigs procedūra pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį, o JK taps trečiąja šalimi.

Tačiau JK iki pereinamojo periodo pabaigos liks ES teisės ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) subjektas, taip pat ir dėl bet kokių sprendimų dar neišnagrinėtose bylose.

M. Barnier derasi su ES narėmis dėl derybinio mandato prekybos susitarimui, kuris po pereigos reguliuotų komercinius ryšius tarp JK ir ES.

Tuomet bus deramasi su britų pareigūnais – taip pat, kaip Europa derasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su kitomis trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Kanada ar Singapūras.

Ne taip kaip išstojimo sutarties, kurią sudarė JK ir Europos Komisija, o ratifikuos ES narės, atveju, prekybos susitarimą turės priimti daugiau kaip 30 nacionalinių ir regioninių parlamentų.