Apklausoms prieš Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės rodant, kad šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos maždaug susilygino, Jungtinė Karalystė (JK) pradeda rimtai svarstyti, kokie būtų „Taip“ pergalės padariniai.

Jei Škotija nubalsuotų už nepriklausomybę, tai būtų pasaulinė sensacija, bet iš karto ji mažai ką pakeistų, išskyrus, galbūt, intensyvesnius raginimus britų ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) atsistatydinti.

Tačiau tai būtų starto šūvis sudėtingoms britų ir škotų vyriausybių deryboms, kuriomis būtų sprendžiama, kaip atskirti glaudžiai persipynusias ekonomikas ir politines sistemas po tris šimtmečius bendros istorijos.

Škotijos nacionalinė partija (SNP) jau numatė oficialaus atsiskyrimo, po kurio JK teritorija sumažėtų trečdaliu, datą: 2016 metų kovo 24 dieną, 309-ąsias Sąjungos tarp Anglijos ir Škotijos aktų metines.

Škotija būtų pirma nepriklausoma valstybė, atsiradusi Europoje po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, ir ekspertai sako, kad šis atsiskyrimas būtų labiausiai lygintinas su taikiai suderėtu Singapūro atsiskyrimu nuo Malaizijos 1965 metais.

Daugelis tų dalykų, kurie vyktų po „Taip“ pergalės iki 2016 metų, nėra aiškūs; neatsakytas lieka klausimas, ar Škotija galės likti Europos Sąjungos (ES) nare kaip nepriklausomas darinys, ar turės pradėti nuo pradžių ir vėl kreiptis dėl stojimo.

Škotijos vyriausybė yra sakiusi, jog pirmas žingsnis, kuris būtų žengtas „netrukus po balsavimo už nepriklausomybę“, būtų siekti oficialaus įgaliojimų perdavimo Škotijos parlamentui, kad būtų sukurta „konstitucinė platforma nepriklausomai Škotijai“.

Škotų vyriausybė taip pat sakė, kad pradės derybas su ES dėl „nepriklausomos Škotijos narystės sąlygų“, nors Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) yra perspėjęs, kad tai būtų „itin sunku“.

Britanijos visuotiniai rinkimai, dabar numatomi 2015 metų gegužę, galėtų būti atidėti, jei škotai balsuos už nepriklausomybę, nes parlamentarai iš Škotijos galėtų dirbti parlamente tik palyginti trumpą laiką iki visiškos nepriklausomybės.

Analitikai sutaria, kad rinkimai tikriausiai nebus atidėti, bet naujai išrinktiems škotų parlamentarams nebūtų leista balsuoti dėl jokių įstatymų, susijusių su Anglija ir Velsu.
Toliau pateikiami pagrindiniai praktiniai žingsniai, galintys nuvesti prie Škotijos atsiskyrimo:

Nafta ir dujos: Škotijos turtai – telkiniai Šiaurės jūroje – tikriausiai būtų padalyti geografiškai ir vyriausybė Edinburge norėtų greit užsitikrinti kontrolę. 85 proc. žinomų išteklių tame rajone būtų Škotijos teritorijoje; šis sektorius sudarytų apie 15 proc. naujosios Škotijos ekonomikos.

Galimas skolų ir valiutos pasidalijimas: svarbus ekonominis klausimas būtų, kaip dalytis Britanijos 1,4 mlrd. svarų (1,8 mlrd. eurų) skola. Škotijos vyriausybė yra sakiusi, kad ji galėtų būti padalyta remiantis gyventojų skaičiumi arba istoriniu Škotijos indėliu į Britanijos valstybės finansus. Škotija artimiausiais mėnesiais toliau naudotų svarą, bet kas įvyks po visiškos nepriklausomybės, nežinia, nes britų vyriausybė atmetė galimybę dalytis valiuta. Šiuo metu labiausiai tikėtina galimybė atrodo ta, kad Škotija naudotų svarą be oficialaus susitarimo su Britanija – taip, kaip Panama naudoja JAV dolerį ar Kosovas naudoja eurą.

Konstitucija: Škotijos vyriausybė taip pat yra sakiusi, kad nori konvencijos, kuri suburtų verslą, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas ir pateiktų rašytinę konstituciją pagal Europos principus. Britanija tokio dalyko neturi. Pasak škotų vyriausybės, tai turėtų apimti konstitucinį draudimą laikyti Škotijoje branduolinius ginklus. Edinburgas nori, kad povandeniniai laivai su branduoliniu ginklu (raketomis „Trident“), kurių bazė šiuo metu yra Fasleine netoli Glazgo, būtų atitraukti iki 2020 metų.

Siena: nepriklausomybės šalininkų stovykla sakė, kad esama siena liktų tiktai popieriuje, bet šis klausimas yra sudėtingas, nes Škotijos planai švelninti imigracijos taisykles gali paskatinti likusią Britanijos dalį įrengti barjerus ir patikrinimo postus. SNP taip pat sako, kad Škotijos lankytojams iš likusios JK dalies ir JK lankytojams iš Škotijos pasų nereikės, panašiai, kaip susitarta su Airija, tačiau tai priklausys nuo to, ar Škotija bus Europos Sąjungoje.

Karalienė: SNP pareiškė norą, kad naujoji Škotija būtų konstitucinė monarchija, kurios suverenas būtų karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), panašiai kaip Australija ar Kanada, ir sakė, kad įstos į Sandraugą. Pati karalienė šiuose debatuose laikosi neutraliai ir, beje, gali būti tikra, kad jos mėgstamos vasaros rezidencijos Balmorale Škotijos šiaurės rytuose statusas nesikeis, nes tai yra privatus karališkosios šeimos dvaras.