Nors Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo, ES šalys jau tariasi dėl kandidatūros į šia sutartimi numatyto bloko prezidento postą. Favoritas – buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas.

"Geras pasirinkimas"

Liuksemburge pirmadienį ir antradienį posėdžiaujant ES užsienio reikalų ministrams, Didžioji Britanija oficialiai pradėjo kampaniją, kad T.Blairas būtų paskirtas į Bendrijos prezidento postą.

Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas sakė, kad ES reikia tvirto balso. Tai jis pareiškė stiprėjant Belgijos ir Liuksemburgo nepritarimui T.Blairo kandidatūrai.

"T.Blairas būtų geras pasirinkimas. Jis yra įtikinamai kalbantis advokatas, tikras europietis ir tikras koalicijų kūrėjas", – sakė D.Milibandas.

Kalbos apie kandidatus į prezidento postą paaštrėjo po to, kai tapo aišku, jog Lisabonos sutartis, kurioje numatyta įsteigti šį postą, tikrai įsigalios. Tiesa, ją dar turi pasirašyti Čekijos prezidentas euroskeptikas Václavas Klausas, kuris pastaruoju metu spyriojasi ir nervina Briuselį.

Pradės agituoti

Britų dienraštis "The Guardian", remdamasis neįvardytais šaltiniais, taip pat pranešė, kad G.Browno vyriausiojo patarėjo Europos klausimais Johno Cunliffe'o ir Didžiosios Britanijos nuolatinio atstovo Bendrijoje Kimo Darrocho buvo paprašyta užkulisiuose agituoti už T.Blairo kandidatūrą. Britų Užsienio reikalų ministerija šiuos pranešimus pavadino spėlione.

Laikraštis taip pat citavo aukštus šaltinius britų vyriausybėje, kurie įspėjo, kad T.Blairas turi pradėti aktyvią kampaniją, kad būtų paskirtas į ES prezidento postą. Priešingu atveju, laikraščio teigimu, šios pareigos atiteks kuriam nors kitam kandidatui.

T.Blairas, kuris britų vyriausybei vadovavo 1997–2007 m., dar oficialiai nepaskelbė, jog kandidatuoja į ES prezidento postą.

Ir už, ir prieš

Kai kurios šalys jau pareiškė paramą T.Blairo kandidatūrai, tačiau yra ir pasisakančių prieš. Buvusį britų premjerą netikėtai palaikė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras. Jis pareiškė, jog džiaugtųsi matydamas T.Blairą, vadovaujantį Europos Vadovų Tarybai.

Informaciją paskelbęs Prancūzijos laikraštis "Echo" taip pat priminė, jog šalies prezidentas Nicolas Sarkozy anksčiau skeptiškai vertino buvusio britų vyriausybės vadovo kandidatūrą. N.Sarkozy sakė, kad T.Blairo paskyrimas į tokį aukštą postą ES gali tapti problema, nes jis atstovauja šaliai, kuri neįeina į euro zoną.

T.Blairo kandidatūrai nepritaria Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Jo aktyviai remti neketina ir Vokietija.

Švedijos komisarė Margot Wallström pareiškė, kad atėjo metas į naujas vadovaujamas pareigas paskirti moterį.

"Manau, tai turėtų būti moteris, – sakė M.Wallström, Europos Komisijoje atsakinga už institucinius klausimus. – Demokratijos požiūriu neprotinga ignoruoti 52,6 proc. Bendrijos moterų."

Palaikytų Latviją

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas išliko diplomatiškas. Jis sakė, kad Europai reikia "dinamiško naujo veido, turinčio stiprias strategines vizijas, kuris galėtų atstovauti visoms 27 valstybėms narėms".

Tačiau ministras, pavadinęs T.Blairą puikiu kandidatu, nurodė, kad Lietuva rimtai svarstytų galimybę paremti buvusios Latvijos vadovės Vairos Vykės-Freibergos kandidatūrą į pirmojo ES prezidento postą.

Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis anksčiau yra sakęs, kad jis neatmeta galimybės, jog Ryga galėtų iškelti savo kandidatūrą.

Kiti kandidatai

JEANAS CLAUDE'AS JUNCKERIS

Ilgiausiai Bendrijoje premjero pareigas einantis politikas neslepia ambicijų užimti naują postą. Karštai Europos projektu tikintis Liuksemburgo vyriausybės vadovas šiuo metu pirmininkauja 16-os euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei. Tačiau J.C.Junckeris sulaukė nemažai priekaištų dėl ne itin sėkmingo vadovavimo siekiant įveikti ekonomikos ir finansų krizę, o jo šalyje galiojantys bankų paslapties įstatymai nepatinka įtakingoms ES valstybėms Prancūzijai ir Vokietijai. Be to, 54 metų Liuksemburgo premjeras neseniai turėjo sveikatos problemų.

JANAS PETERIS BALKENENDE

Jei bus atmesta T.Blairo kandidatūra, Bendrijos vairas gali būti patikėtas Nyderlandų premjerui. Jis yra iš vidutinio dydžio Europos valstybės, kurios pareigūnai dažnai skiriami į svarbius postus. Tačiau nors 53 metų konservatorius yra iš šalies, kuri yra viena ES steigėjų, jis nėra labai garsus tarptautinėje arenoje ir daug kas mano, kad olandų premjerui stinga charizmos.

PAAVO TAPIO LIPPONENAS

Buvęs Suomijos vyriausybės vadovas priklauso tai pačiai kandidatų kategorijai. Kaip sakė vienas ES diplomatų, P.T.Lipponenas laikomas atsarginiu kandidatu, jei tektų rinktis mažiausią bendrą vardiklį. P.T.Lipponenas, kuris Suomijos vyriausybei vadovavo 1995–2003 m., puikiai išmano Europos reikalus ir Bendrijos problemas. 68 metų suomių politikas yra socialdemokratas, todėl jo paskyrimas garantuotų tam tikrą pusiausvyrą ES valdžios viršūnėje, turint galvoje faktą, kad Europos Komisijai ir Europos Parlamentui vadovauja konservatoriai.

MARY ROBINSON

65 metų buvusi Airijos prezidentė ne kartą minėta tarp galimų kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą. Tačiau ji sakė, jog nesieks šio posto.

Čekai svarsto

Čekijos konstitucinis teismas vakar svarstė, ar ES Lisabonos sutartis atitinka šalies konstituciją. Per posėdį, kurį transliavo televizija ir kuris yra viena paskutinių kliūčių šiai sutarčiai, Konstitucinis teismas nagrinėjo euroskeptiškų pažiūrų senatorių skundą, kurio motyvas yra nuogąstavimai, kad šia sutartimi pernelyg daug galių bus suteikta Briuseliui.

Šis skundas atitinka susirūpinimą, kurį reiškė Čekijos euroskeptiškų pažiūrų prezidentas V.Klausas – paskutinis ES lyderis, atsisakantis pasirašyti šią sutartį. Lisabonos sutartį, kuria siekiama supaprastinti ES sprendimų priėmimo procesą, turi ratifikuoti visos 27 bloko narės.

V.Klausas ne kartą sakė, kad prieš pasirašydamas palauks Konstitucinio teismo sprendimo. Prieš tris savaites jis taip pat paprašė šios sutarties išimties ir taip papiktino Bendriją. Kritikai tai įvertino kaip dar vieną bandymą vilkinti ratifikavimą.