JAV ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą ir kaltino vieni kitus. Tačiau Pentagono atstovas spaudai iškėlė galimybę, kad Gynybos departamentas galiausiai gali išslaptinti ir paskelbti turimą susidūrimo vaizdo įrašą.
Gynybos pareigūnai tvirtino, kad dronas nebuvo rastas. Tačiau Pentagonas atsisakė pasakyti, ar dedamos pastangos surinkti „Reaper“ nuolaužas ar dalis.
Štai kas žinoma – ir dar neaišku – apie avariją.
Kas įvyko, anot JAV
Pentagonas ir JAV Europos vadavietė pranešė, kad du Rusijos orlaiviai Su-27 išpylė degalų ant MQ-9, kuris vykdė įprastą stebėjimo misiją virš Juodosios jūros tarptautinėje oro erdvėje. Jie teigė, kad Rusijos lėktuvai 30–40 minučių kelis kartus praskrido aplink droną ir priešais jį, o tada vienas iš Rusijos orlaivių „smogė į MQ-9 sraigtą, todėl JAV pajėgoms teko numušti MQ-9 tarptautiniuose vandenyse“.
JAV karinių oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas, karinių oro pajėgų generolas Jamesas Heckeris (Džeimsas Hekeris) sakė, kad dėl Rusijos naikintuvo veiksmų „vos nesudužo abu orlaiviai“. Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis (Patas Raideris) teigė, kad susidūrimas tikriausiai taip pat apgadino Rusijos naikintuvą, tačiau Su-27 sugebėjo nusileisti. Jis nepasakė, kur.
Pentagonas teigė, kad dronas buvo „toli nuo Ukrainos teritorijos“, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Vienas JAV gynybos pareigūnas tvirtino, kad jis veikė į vakarus nuo Krymo virš Juodosios jūros. Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų pateikti misijos detalių.
Neaišku, ar susidūrimas buvo nelaimingas atsitikimas, ar tyčinis, tačiau abi pusės sutinka, kad Rusijos orlaiviai bandė perimti droną.
Kas įvyko, anot Rusijos
Rusijos gynybos ministerija sakė, kad JAV dronas skrido netoli Rusijos sienos ir įsibrovė į teritoriją, kurią rusų valdžia paskelbė draudžiama. Ji teigė, kad Rusijos kariuomenė pakėlė naikintuvus, kad perimtų JAV droną. Ji nurodė, kad „dėl staigaus manevro JAV dronas perėjo į nevaldomą skrydį, praradęs aukštį, ir susidūrė su vandens paviršiumi“.
Rusija paskelbė, kad plačiose teritorijose netoli Krymo draudžiami skrydžiai. Nuo pat 2014 metų Krymo aneksijos ir dar gerokai prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą praėjusiais metais Maskva kaltino JAV stebėjimo lėktuvus, kad jie skraido per arti jos sienų, nepaisydami Rusijos pranešimų.
Valstybės nuolat veikia tarptautinėje oro erdvėje ir vandenyse, ir nė viena šalis negali reikalauti apriboti teritorijos, esančios už jos sienų.
Ministerija teigė, kad Rusijos orlaiviai buvo pasiųsti perimti droną, tačiau nenaudojo ginklų ir nesusidūrė su juo.
Kas yra „MQ-9 Reaper“?
„MQ-9 Reaper“ yra didelis bepilotis oro pajėgų orlaivis, kurį nuotoliniu būdu valdo dviejų žmonių komanda antžeminėje valdymo stotyje. Jo sparnų mojis – 20 metrų. Komandą sudaro kvalifikuotas pilotas, atsakingas už orlaivio valdymą, ir eilinis įgulos narys, kuriam pavesta valdyti jutiklius ir nukreipti ginklus.
Per Irako ir Afganistano karus nuolat naudotas stebėjimui ir antskrydžiams, „Reaper“ gali būti ginkluotas arba neginkluotas. Jis gali nešti iki aštuonių raketų, įskaitant raketas „Hellfire“ ir kitus sudėtingus šaudmenis, ir virš taikinių gali sklandyti apie 24 valandas. Jis yra apie 11 m ilgio, 4 m aukščio ir sveria apie 2 200 kilogramų. Jis gali skristi iki 15 km aukštyje, o jo skrydžio nuotolis – apie 2 500 kilometrų.
2007 metais pradėtas naudoti „Reaper“ pakeitė mažesnius oro pajėgų dronus „Predator“. Kiekvienas „Reaper“ kainuoja apie 32 mln. dolerių (29,79 mln. eurų).
Diplomatinis triukšmas
Susidūrimas sukėlė diplomatinį protestą.
JAV valstybės departamentas antradienį iškvietė Rusijos ambasadorių Anatolijų Antonovą į susitikimą su valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried (Karen Donfrid).
„Mes tiesiogiai bendraujame su rusais, vėlgi aukščiausiu lygiu, kad išsakytume savo griežtus prieštaravimus dėl šio nesaugaus ir neprofesionalaus perėmimo, dėl kurio buvo numuštas bepilotis JAV orlaivis“, – teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).
A. Antonovas trečiadienį paragino Vašingtoną nutraukti „priešiškus“ skrydžius netoli jo šalies sienos.
„Tikimės, kad Jungtinės Valstijos susilaikys nuo tolesnių spekuliacijų žiniasklaidoje ir sustabdys skrydžius prie Rusijos sienų, – platformoje „Telegram“ rašė ambasadorius. – Bet kokius veiksmus, kuriuose naudojama JAV ginkluotė, laikome atvirai priešiškais.“
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad JAV „išreikš susirūpinimą dėl šio nesaugaus ir neprofesionalaus perėmimo“.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) nesikalbėjo su savo kolega iš Rusijos dėl šio incidento, teigė P. Ryderis.
Ar taip buvo nutikę anksčiau?
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos orlaiviai skraido taip arti JAV lėktuvų Juodojoje jūroje, o Pentagonas viešai pasmerkia šiuos incidentus dėl įguloms kilusio pavojaus. 2020 metais Rusijos lėktuvai praskriejo priešais bombonešį B-52, skridusį virš Juodosios jūros, ir praskrido net 30 metrų atstumu priešais bombonešio nosį, sukeldami turbulenciją.
Rusijos reaktyviniai lėktuvai taip pat yra praskridę labai arti JAV karo laivų per pratybas Juodojoje jūroje. 2021 metais Rusijos karo lėktuvai pavojingai arti praskrido pro didelėse pratybose dalyvavusį karinių jūrų pajėgų eskadrinį minininką „USS Donald Cook“. Iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjusiais metais JAV karo laivai dažniau buvo dislokuoti Juodojoje jūroje, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo užpuolimą.
Tačiau dažniausiai kariniai perėmimai – ore arba jūroje – yra įprastas dalykas, ir tai ne kartą įvyko su Rusijos orlaiviais Ramiajame vandenyne, ypač šiaurėje. Tik praėjusį mėnesį JAV naikintuvai tarptautinėje oro erdvėje prie Aliaskos krantų perėmė du Rusijos bombonešius TU-95 ir, pasak Pentagono, lydėjo juos 12 minučių.
Panašias misijas vykdė ir Rusijos orlaiviai, kurie taip pat skrido arti JAV karinio jūrų laivyno laivų Ramiajame vandenyne. Daugeliu atvejų perėmimai laikomi saugiais ir profesionaliais.
Neaišku, ar rusų pilotai norėjo priartėti prie „Reaper“ ar išpilti ant jo degalų, nes žinojo, kad jis yra bepilotis ir todėl amerikiečių pilotui ar įgulai negresia joks pavojus. Tyčinis pilotuojamo orlaivio numušimas – sužeidžiant ar nužudant įgulos narius – galėtų būti laikomas karo veiksmu.
