Iškilmingoje Takayama Ukono (Takajamos Ukono) paskelbimo palaimintuoju ceremonijoje, kurią vedė popiežiaus Pranciškaus atstovas kardinolas Angelo Amato (Andželas Amatas), dalyvavo maždaug 1200 žmonių.

Krikščionybė į Japoniją atėjo 1549 metais, prie jos plitimo daug prisidėjo jėzuitų misionierius Pranciškus Ksaveras, tačiau XVI ir XVII amžiuje krikščionys buvo oficialiai persekiojami ir turėjo pasitraukti į pogrindį.

1552 metais gimęs Takayama Ukonas buvo garsus feodalų klasės karo vadas, kuris gynė krikščionis tuo metu, kai valdžia bandė sunaikinti bet kokius jų religijos pėdsakus.

Jis mirė 1615 metais tremtyje Maniloje, į kurią pateko, atsisakęs išsižadėti savo religijos ir paklusti Japonijos kariniam valdytojui šiogūnui, laikiusiam krikščionybę grėsme šalies nacionaliniam saugumui ir nepriklausomybei tuo metu, kai į Aziją skverbėsi Vakarų kolonializmas.

Antradienio apeigose, giedant šimtų žmonių chorui, raudonai apsirengę dvasininkai skaitė Biblijos ištraukas.

Skaitydamas popiežiaus Pranciškaus laišką, kardinolas A.Amato „paskelbė palaimintuoju“ Takayama Ukoną, pavadindamas jį žmogumi, kuris pasirinko tikėjimą, atsisakydamas pasaulietiškos šlovės ir materialinės gėrovės.

Japonijos gyventojai iš pradžių krikščionybę sutiko su susidomėjimu. Jos populiarumas augo ir XVII amžiaus pradžioje tarp maždaug 15-20 mln. žmonių buvo priskaičiuojama nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. jos sekėjų.

Tačiau įtakingi karo vadai, žinodami apie Ispanijos Filipinų salų kolonizavimą, išsigando svetimos religijos ir nuo 1587 metų pradėjo kovą su ja.

Krikščionių misionieriai buvo išsiųsti, o jų šalininkai japonai buvo verčiami viešai išsižadėti savo religijos, kartais net kojomis trypti Jėzaus Kristaus ar Šv.Mergelės Marijos atvaizdus.

1614 metais krikščionybė Japonijoje buvo visiškai uždrausta.

Takayama Ukonas, kuris buvo pripažintas japoniško arbatos gėrimo meno meistras, atsisakęs išsižadėti savo religijos, nepatyrė tokios prievartos, kokios sulaukė dauguma kitų jo tikėjimo draugų.

Japonijos vyriausybės duomenimis, šalyje 2015 metais gyveno mažiausiai 962 731 krikščionis, kartu katalikai ir protestantai, – ši grupė sudaro mažiau nei vieną procentą visos šalies gyventojų.