Aktyvistai sekmadienį kritikavo tai, kad Katalikų Bažnyčia per savo svarbų sinodą neatvėrė durų gėjams, bet gyrė popiežių Pranciškų privertus vyskupus stoti akistaton su „tabu“.

Po dvi savaites trukusių įnirtingų debatų prelatai atidėjo į šoną tris paragrafus tokiais opiais klausimais kaip labiau priimanti pozicija gėjų atžvilgiu ir leidimas išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems katalikams priimti Komuniją.

Tai nuvylė gėjų aktyvistus, kurie vylėsi, kad liberalios pakraipos popiežius galės per vyskupų sinodą inicijuoti novatoriškus pokyčius.

„Katalikų Bažnyčios hierarchijos nariai dar kartą nusidėjo veidmainyste ir baime“, – sakė Lisbeth Melendez Rivera (Lisbet Melendes Rivera) iš garsios JAV gėjų organizacijos „Human Rights Campaign“.

Oponentai „paėmė viršų, ignoruodami popiežiaus Pranciškaus įtraukimo ir pagarbos žinią ir iš esmės atmetė (seksualinių mažumų) katalikų balsus ir gyvenimus“, sakė ji.

Tačiau kiti mato Vatikane įvykusio sinodo pliusus.

„Bent jau yra pozityvus dalykas, kad mūsų realybė buvo pateikta diskusijai“, – sakė vienos krikščionių gėjų organizacijos Prancūzijoje viena prezidentų Elisabeth Saint-Guily (Elizabet Sen-Giji), kuri pridūrė, kad yra „nusivylusi, bet nenustebusi“.

„Net jei tekstas nepatvirtintas, ir dėl to apmaudu, tai turės padarinių. Debatai tęsis“, – sakė ji.

Kitas gėjų aktyvistas sakė: „Mes norime, kad visi socialiniai veikėjai, (tarp jų –) Bažnyčios, pripažintų mūsų egzistavimo, mūsų šeimų realybę, tad tai labai blogai“.

Tačiau „Inter-LGBT“ atstovas Thomas Linardas (Tomas Linardas) pridūrė, jog tai yra Katalikų Bažnyčios vidaus reikalas.

Sinodo rezultatai daugelio yra laikomi nesėkme 77 metų popiežiui, tačiau pontifiko biografas Marco Politi (Markas Politis) sakė: „Tai buvo priešingybė pralaimėjimui“.

Rašydamas kairiojo sparno laikraščiui „Il Fatto Quotidiano“ M.Politi nurodė: „Popiežius pasiekė, kad sinodas atsivertų kalbėjimui temomis, kurios buvo tabu“.

„Ryžtingas žingsnis“

Visas dokumentas su ginčijamais paragrafais, kurie negavo būtinos dviejų trečdalių vyskupų paramos, popiežiaus prašymu buvo paskelbtas ir tai kitas analitikas pavadino „ryžtingu žingsniu“.

„To niekada nebuvo, – sakė Gianis Guido Vecchi (Džanis Gvidas Vekis) iš italų dienraščio „Corriere della Sera“. – Tai vis dar darbinis dokumentas. Tie trys klausimai vis tiek gavo absoliučią (balsų) daugumą, tad mes einame į priekį, diskusijos turi „subręsti“.

Popiežius ne patyrė nesėkmę, o, „priešingai, eina į priekį“, sakė jis.

Vatikano ekspertas Andrea Tornielli (Andrėja Tornielis) sakė nemanantis, kad Pranciškus siekė „primesti“ savo nuomonę vyskupams. „Priešingai, sprendimai gali kilti iš susitelkimo į realybę, kasdienį krikščionių gyvenimą, sudėtingas situacijas, iššūkius, (su kuriais jie susiduria)“, – sakė jis.

Taip pat negalima sakyti, kad konservatoriai primetė savo „griežtą liniją“, sakė jis ir nurodė: „Tiesa ta, kad pats popiežius norėjo teisingų, atvirų, laisvų diskusijų, ko niekada nebuvo ... Viso dokumento (paskelbimas) ... yra skaidrumo treniruotė“.

1,2 mlrd. pasaulio katalikų dvasinis lyderis ragino Bažnyčią užimti gailestingesnę poziciją netekėjusių motinų, dar kartą susituokusių išsiskyrusių žmonių ir gėjų atžvilgiu. Apie pastaruosius jis, kaip žinia, yra pasakęs: „Kas aš toks, kad teisčiau?“.

Austrų kardinolas Christophas Schoenbornas (Kristofas Šėnbornas) reporteriams sakė, kad priimtas tekstas yra „daug santūresnis“ nei buvo projektas ir kad tai atspindi vyskupų iš „labai skirtingų kultūrinių situacijų“ nepritarimą.

Balsavimo rezultatas atspindi aukščiausių Bažnyčios ešelonų požiūrį į reformą ir, galiausiai, Pranciškaus valdymą, kurį nuo pat jo išrinkimo 2013 metų kovą charakterizuoja nuostata rodyti humaniškesnę šimtmečių senumo institucijos pusę.

Šių ideologinių susirėmimų šalutinis poveikis jau pareikalavo mažiausiai vienos galvos – atvirai kalbantis konservatyvus amerikiečių kardinolas Raymondas Leo Burke'as (Reimondas Lio Burkas), kuris šiuo metu vadovauja Vatikano aukščiausiajam kanoninės teisės teismui, vėlai penktadienį JAV interneto naujienų kompanijai „Buzzfeed“ patvirtino, kad yra perkeliamas iš šio posto būti Suvereniojo karinio Maltos ordino patronu. Tai – garbės postas.

R.L.Burke'as griežtai kritikavo popiežiaus bandymą pasukti Bažnyčios vairą kairėn ir sakė: „Popiežius negali laisvai keisti Bažnyčios mokymo ryšium su homoseksualių aktų amoralumu ar santuokos nenutraukiamumu, ar bet kuria kita tikėjimo doktrina“.

Po šio sinodo metus vyks konsultacijos ir vyskupijoms visame pasaulyje bus išsiuntinėta anketa. Tada, 2015 metų spalį, bus surengtas antras, didesnis sinodas.

Po to rezultatai bus perduoti argentiniečių popiežiui, kuriam priklausys paskutinis žodis nubrėžiant Bažnyčios poziciją šeimos klausimais.

Jėzuitų, kuriems priklauso ir popiežius, generalinis vyresnysis Adolfo Nicolasas (Adolfas Nikolasas) religinei naujienų agentūrai „I.Media“ sakė, kad po metų galbūt galima laukti „revoliucijos“.